PRANCIŠKONIŠKOSIOS ŠEIMOS KARALIENĖ

Ikona Regina Familiae Franciscanae (Pranciškoniškosios šeimos Karalienė) buvo sukurta 2018 metais Lietuvoje, rengiantis III Europos pasauliečių pranciškonų ir pranciškoniškojo jaunimo kongresui „Kas mane tiki, iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“ (Jn 7, 38).

2018 m. kovo 17 d. Medininkuose Pranciškoniškosios šeimos Karalienės ikona buvo pašventinta ir pradėjo savo piligrimystę po Europos OFS ir Jaupra brolijas.

APIE IKONĄ

Kas yra ikona

Ikona yra graikiškas žodis, reiškiantis atvaizdą, portretą. Paprastai tai yra ant medinės lentos, padengtos drobe ir gruntu, nutapytas atvaizdas. Jis tapomas natūraliais, su kiaušinio tryniu sumaišytais pigmentais. Aureolei ir fonui yra naudojami gryno aukso lakšteliai.

Kada gimė ikona

Pirmosios ikonos pasirodė IV-V amžiuje, dar iki Rytų ir Vakarų Bažnyčios skilimo 1054 metais. Ikona Vakarų Bažnyčioje klestėjo iki XIV amžiaus pabaigos. Vėliau, Vakarų Bažnyčioje įsigalėjus kitoms meno kryptims ir stiliams, ikonos reikšmė buvo primiršta. Tačiau XX amžiaus antroje pusėje ikonos vėl buvo prisimintos.

Kam reikalinga ikona

Ikona išreiškia žmogaus troškimą regėti savo Dievą. Dievą, kuris tapo žmogumi. Tai yra priemonė, padedanti tikinčiajam melstis ir gyvai priartėti prie Dievo.

Kokia ikonos prasmė

Senajame Testamente Dievas savo tautai draudė daryti bet kokį Dievo atvaizdą. Viešpaties ikona gimsta Jėzui atėjus į pasaulį – nematomam Dievui prisiėmus žmogišką prigimtį ir tapus vienu iš mūsų. Jėzaus Kristaus ikona yra pirmoji iš visų ikonų. Antroji – Dievo Motinos ikona, nes Marija yra Jėzaus Gimdytoja. Šventųjų ikonos yra Kristaus šventumo atspindžiai. Ikona visada reprezentuoja Kristų ir tuos, kurie yra panašūs į Jį ir amžinai gyvi Jo paslaptyje.

Bažnyčia apie ikonas

Jau keletą dešimtmečių pastebime grįžtantį susidomėjimą Rytų ikonų teologija ir dvasingumu. Tai ženklas, kad auga autentiško krikščioniškojo meno dvasinės kalbos poreikis. Krikščioniškosios ikonos atradimas mums atveria neregimojo Kito žvilgsnį ir leidžia prisiliesti prie dvasinio ir eschatologinio pasaulio tikrovės.

Mūsų seniausioji tradicija, kuria pilnai dalijamės su savo broliais ortodoksais, moko, kad tikėjimui tarnaujanti grožio kalba yra pajėgi pasiekti žmonių širdis ir leisti jiems iš vidaus atpažinti Tą, kurį drįstame atvaizduoti paveiksluose –  Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, tapusį žmogumi, tą patį „vakar, šiandien ir per visus amžius“ (Žyd 13, 8).

Kaip skaitydami Šventojo Rašto knygas girdime gyvą Viešpaties žodį, taip kontempliuodami tapytas ikonas regime išganymo slėpinius. Tai, kas vienur išreiškiama rašalu ir popieriumi, kitur, ikonoje, nusakoma įvairiomis spalvomis ir kitomis medžiagomis“ (Šv. Jonas Paulius II, Apaštališkasis laiškas „Duodecimum Saeculum“).

PRANCIŠKONIŠKOSIOS ŠEIMOS KARALIENĖ

Pranciškoniškosios šeimos Karalienė

Pranciškoniškosios šeimos Karalienės ikona buvo sukurta 2018 metais Lietuvoje, rengiantis III Europos OFS ir Jaupra kongresui.

2018 m. kovo 17 d. ikona Regina Familiae Franciscanae buvo pašventinta ir pradėjo savo piligrimystę po Europos OFS ir Jaupra brolijas.

Ikonos simbolika

„Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė“ (Jn 1, 1-5).

Tamsybėse atsirado dieviška erdvė. Ikonoje ši erdvė yra žymima aplink rėmą apvesta raudona linija. Tai – tarsi apibrėžta Dievo erdvė. Raudona spalva reiškia dieviškumą. Ši sakrali erdvė apibrėžia dievišką erdvę, kurią ikonoje simbolizuoja auksas.

Šviesa spindi tamsoje. Tamsybės – tai mūsų gyvenimo dienos: chaotiškos, skubančios, įpareigojančios. Ikona yra šviesa, kuri spindi toje tamsoje. Ikona – tai Dievo, kuris apsigyveno tarp mūsų, buvimas. Ši dieviškoji šviesa visa perkeičia ir uždega, ji įžiebia visą mūsų aplinką. Kiekvieną akimirką turime galimybę pasinerti į šią šviesą.

Marija ir Kristus

Atvaizdas ikonoje nėra natūralistinis, nes visa perkeičia aukso fonu išreikšta Dievo šviesa. Aureolės (graikų k. – nimbai) reiškia šventumą, t. y. gyvenimą pagal Dievo Dvasią.

Didelės, atmerktos akys – tai dėmesingumo ženklas. Sučiaupta, maža burna – garbinimo tyloje simbolis. Ilga ir plona nosis – krypties į aukštumą, į Dievą ženklas.

Pranciškoniškosios šeimos Karalienės ikona priklauso Gailestingumo Dievo Motinos ikonų tipui. Gailestingumo Dievo Motinos vardas trumpinamas graikiškomis raidėmis MP ΘY, tai reiškia Dievo Motina. Ši ikona perteikia ypatingą Motinos ir Sūnaus meilės santykį, pabrėžiant Jos žmogiškumą.

Kristus (vardas trumpinamas graikiškomis raidėmis Iς Xς, tai reiškia Jėzus Kristus) savo aureolėje turi kryžių, per kurį Jis išreiškia savo meilę žmonijai. Kūdikėlis vilki šviesią tuniką, papuoštą klavusu – auksine juosta. Tai rodo, kad šis Kūdikis yra Valdovas, pasaulio Viešpats, turintis galią visai kūrinijai. Mėlyni ir raudoni taškai ant tunikos simbolizuoja dvi Jo prigimtis – žmogiškąją ir dieviškąją. Jėzaus apsiaustas išaustas aukso siūlais dėl Jo karališkos dievystės.

Marija dėvi mėlyną tuniką (tai žmogiškumo spalva) ir yra apsigaubusi mantija – omoforijumi – ilgu apsiaustu, gaubiančiu galvą ir pečius. Jis yra raudonos spalvos – tai Mariją apgaubusios Dievo malonės ir pilnatvės simbolis. Trys kryžiai lyg žvaigždės ant Marijos galvos ir pečių nurodo į tai, kad ji lieka mergele prieš, per ir po gimdymo.

Marija klausosi mūsų maldų ir užtardama jas perduoda savo Sūnui. Marija rodo į Jėzų ir mus veda pas Jį.

Šventasis Pranciškus, šventoji Klara ir šventoji Elžbieta Vengrė

Ikonos apačioje, trijose aureolėse matome svarbiausius visų trijų Pranciškoniškosios šeimos ordinų šventuosius. Centre matome šv. Pranciškų Asyžietį, jo dešinėje – šv. Klarą Asyžietę. Tai du Pranciškoniškosios šeimos ordinų įkūrėjai. Greta jų šv. Elžbieta Vengrė – Pasauliečių pranciškonų ordino globėja. Šventųjų vardai parašyti apačioje, po kiekvieno atvaizdu.

Ikonos titulas – Pranciškoniškosios šeimos Karalienė (lot. Regina Familiae Franciscanae). Pasauliečių pranciškonų ordino Reguloje rašoma: „Mergelę Mariją, nuolankią Viešpaties tarnaitę, priėmusią kiekvieną Jo žodį ir kvietimą, Pranciškus apgaubė neapsakoma meile ir paskyrė savo šeimos Globėja ir Užtarėja“ (OFS Regula, 9).

Kartu su šv. Pranciškumi ir mes paaukokime šiai Karalienei save, savo šeimas, brolijas ir visą Pranciškoniškąją šeimą.

Melskimės šv. Pranciškaus žodžiais:

Sveika, šventoji Sužadėtine,
Švenčiausioji Karaliene,
Marija, Dievo Motina,
per amžius Mergele;
Švenčiausio dangiškojo Tėvo pasirinkta,
Jo pašventinta
Kartu su švenčiausiuoju mylimu Sūnumi
Ir Šventąja Dvasia Guodėja.
Tavin nusileido ir tavy pasiliko
Visa malonės pilnatvė
Ir visoks gėris.
Sveika, Jo Rūmai.
Sveika, Jo Tabernakuli.
Sveika, Jo Rūbe.
Sveika, Jo Tarnaite.
Sveika, Jo Motina.
Ir sveikos, visos šventos Dorybės,
Šventosios Dvasios malone ir įkvėpimu
Besiliejančios į tikinčiųjų širdis,
Kad, atsikratę netikėjimo,
Jie taptų ištikimi Dievo tarnai –
Per tave.

Lankstinukas apie Pranciškoniškosios šeimos Karalienės ikoną

IKONOS PILIGRIMYSTĖ

Ikonos piligrimystės tikslas – aplankyti visas Europos OFS ir Jaupra brolijas, tačiau ji gali būti pagerbta ir pranciškoniškose pašvęstojo gyvenimo brolijose bei pranciškoniškose parapijose. Dera, kad Ikona aplankytų ir sergančius brolijų narius. Ikonos pagarbinimui atitinkamai pasirenkamos iškilmingos, paprastos arba privačios apeigos.

Ikonos piligrimystė Lietuvoje:
Kovo 17 d. – balandžio 21 d. Vilniaus regiono brolijose;
Balandžio 21 d. – gegužės 6 d. Vilkaviškio regiono brolijose;
Gegužės 6-25 d. Panevėžio regiono brolijose;
Gegužės 25 d. – birželio 3 d. Šiaulių regiono brolijose;
Birželio 3 d. – rugpjūčio  5 d. Telšių regiono brolijose;
Rugpjūčio 5-20 d. Kauno regiono brolijose;
Rugpjūčio 20-26 d. III Europos OFS ir Jaupra kongrese.

Ikonos piligrimystės Lietuvoje koordinatorė – Loreta Lenčiauskienė OFS (8 610 31816; loreta03@gmail.com). Už Ikonos piligrimystę vietinėse brolijose yra atsakingi vietiniai OFS ministrai ir Jaupra prezidentai.

Pranciškoniškosios šeimos Karalienės ikonos kelionės po Lietuvą (2018-03-17 / 08-26) GRAFIKAS

Data

Vieta Brolija
03-17 Medininkai

Nacionalinių OFS ir Jaupra tarybų, Kongreso darbo grupės posėdis

03-17 – 03-24 Vilnius Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Bernardino brolija ir Vilniaus Bernardinų Jaupra brolija
03-24 – 03-28 Vilnius Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio brolija
03-28 – 04-03 Vilnius Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų brolija
04-03 – 04-07 Vilnius Vilniaus Šv. Mikalojaus brolija
04-07 Vilnius Vilniaus regiono šventė Dievo Gailestingumo atlaiduose
04-07 – 04-13 Vilnius Vilniaus Šv. Jono Bosko brolija
04-14 Panevėžys Broliškas ir pastoracinis vizitas Panevėžio regioninėje brolijoje
04-15 – 04-21 Lentvaris Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai brolija
04-21 Marijampolė VI Nacionalinis ugdymo seminaras
04-21 – 04-27 Marijampolė Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo brolija
04-27 – 05-01 Veisiejai Veisiejų Šv. Jurgio brolija
05-01 – 05-05 Alytus Alytaus Šv. Angelų Sargų brolija
05-05 Marijampolė Broliškas ir pastoracinis vizitas Vilkaviškio regioninėje brolijoje
05-06 – 05-10 Panevėžys Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo brolija
05-10 – 05-13 Kupiškis Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų brolija
05-13 – 05-17 Rokiškis Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato brolija
05-17 – 05-21 Biržai Biržų Šv. Jono Krikštytojo brolija
05-21 – 05-25 Pasvalys Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo brolija
05-25 – 05-30 Kryžių kalnas Šiaulių Kryžių kalno brolija
05-30 – 06-03 Kuršėnai Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo brolija
06-03 – 06-08 Naujoji Akmenė Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios atsiuntimo brolija
06-08 – 06-13 Telšiai Telšių Šv. Antano Paduviečio brolija
06-13 – 06-18 Plungė Plungės Šv. Jono Krikštytojo brolija
06-18 – 06-23 Skuodas Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia
06-23 Kretinga Telšių regiono Rinkimų kapitula
06-23 – 06-29 Palanga Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų brolija
06-29 – 07-06 Klaipėda Besikuriančios OFS ir Jaupra brolijos
07-06 – 07-08 Pakutuvėnai OFS ir Jaupra Palapinių stovykla
07-08 – 07-15 Klaipėda Klaipėdos Šv. Marijos Magdalietės brolija ir Klaipėdos Vilties Jaupra brolija
07-15 – 07-20 Klaipėda Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko brolija
07-20 – 07-23 Klaipėda Klaipėdos Kristaus Karaliaus brolija
07-23 – 08-05 Kretinga Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai brolija ir Kretingos Jaupra brolija
08-05 – 08-12 Kaunas Šv. apaštalų Petro ir Povilo brolija
08-12 – 08-19 Kaunas Šv. Jurgio Kankinio brolija ir Kauno Šv. Jurgio Jaupra brolija
08-19 – 08-20 Kaunas Kongreso darbo grupė ir savanoriai
08-20 – 08-26 Kaunas III Europos OFS ir Jaupra kongresas

LIUDIJIMAI

DATA: 2018-04-21

VIETA: Marijampolė, Lietuva

BROLIJA: Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordinas (VI Nacionalinis ugdymo seminaras)

LIUDIJIMAS: Šis ugdymo seminaras buvo ypatingas, nes mus visą dieną lydėjo Pranciškoniškosios šeimos Karalienės ikona, šv. Pranciškaus ir šv. Elžbietos relikvijos, o taip pat brangus pal. Jurgio Matulaičio užtarimas. Kokia graži buvo procesija į baziliką ir šv. Mišios palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų koplyčioje. Rikiuokimės ir pasišveskime!

DATA: 2018-04-15/21

VIETA: Lentvaris, Lietuva

BROLIJA: Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai brolija

LIUDIJIMAS: Dėkojame dangiškajai Motinėlei Marijai už dar kartą išgyventą brolystę kartu dalyvaujant šv. Mišių šventime, meldžiantis pas brolius ir seses namuose. Dėkojame Tau, Marija, už visas malones, gautas per Tavo užtarimą.

DATA: 2018-04-14

VIETA: Panevėžys, Lietuva

BROLIJA: Panevėžio regioninė brolija (broliškas ir pastoracinis vizitas)

LIUDIJIMAS: Džiaugiamės, kad visą šią dieną mus lydėjo Pranciškoniškosios šeimos Karalienės, šv. Pranciškaus, šv. Klaros ir šv. Elžbietos užtarimas – per maldą, bendravimą ir dalijimąsi gyvenimu. Aleliuja!

DATA: 2018-04-07

VIETA: Vilnius, Lietuva

BROLIJA: Vilniaus regioninė brolija

LIUDIJIMAS: Pranciškoniškosios šeimos Karalienės ikona keliavo Dievo Gailestingumo savaitės šeštadienį vykusioje Vilniaus regiono šventėje.

DATA: 2018-04-03/07

VIETA: Vilnius, Lietuva

BROLIJA: Vilniaus Šv. Mikalojaus brolija

LIUDIJIMAS: Dėkojame mūsų Karalienei Švč. Mergelei Marijai už visas malones, už veikimą mūsų širdyse ir šeimose. Dėkojame už galimybę pasiaukoti Marijai, už patirtą vienybę su visa Pranciškoniškąja šeima.

DATA: 2018-03-28 / 04-03

VIETA: Vilnius, Lietuva

BROLIJA: Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų brolija

LIUDIJIMAS: Dėkojame Dievui, kad turime nuostabiausią Mamą ir globėjus, kad esame maža dalelė didelės Pranciškoniškosios šeimos.

DATA: 2018-03-24/28

VIETA: Vilnius, Lietuva

BROLIJA: Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio brolija

LIUDIJIMAS: Patyrėme ypatingą Dievo Žodžio ir Švč. M. Marijos, Pranciškoniškosios šeimos Karalienės, artumą mūsų gyvenimuose ir džiaugsmą būti kartu čia ir dabar. Sustiprinti ir įkvėpti maldai už pranciškonų vienybę, už taiką pasaulyje, už Tėvynę Lietuvą – Marijos žemę, ir už visą Dievo tautą.

DATA: 2018-03-17/24

VIETA: Vilnius, Lietuva

BROLIJA: Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Bernardino brolija, Vilniaus Bernardinų Jaupra brolija

LIUDIJIMAS: Džiaugiamės, jog Ikona suvienijo maldai vietines OFS ir Jaupra brolijas. Ikona į brolijos narių namus atnešė ramybę ir leido maldoje žvelgti į Dangiškąją Mamą, Pranciškoniškosios šeimos Karalienę. Malda mūsų širdyse sužadino III Europos OFS ir Jaupra kongreso laukimą.

DATA: 2018-03-17

VIETA: Medininkai, Lietuva

BROLIJA: Nacionalinės OFS ir Jaupra brolijos, III Europos OFS ir Jaupra kongreso darbo grupė

LIUDIJIMAS: Patyrėme didelę malonę švęsti Eucharistiją ir dalyvauti Ikonos pašventinime. Tikime, kad ši piligrimystė atneš gausių vaisių ir suvienys Pranciškoniškąją šeimą Lietuvoje ir visoje Europoje.

 

 

 

SEPTYNIŲ DŽIAUGSMŲ ROŽINIS

ŠVČ. M. MARIJOS SEPTYNIŲ DŽIAUGSMŲ ROŽINIS

 

Pranciškoniškas vainikas atsirado 1422 m. Pasakojama istorija apie jauną pranciškonų novicijų, kuris, norėdamas išreikšti savo pamaldumą Švč. Mergelei Marijai, puošdavo jos skulptūrą šviežių gėlių vainiku. Tačiau noviciate šią maldingumo praktiką jis turėjęs nutraukti. Jaunasis novicijus taip sielvartavo, kad net buvo pasiruošęs palikti ordiną. Tačiau jam pasirodė pati Švč. Mergelė ir paprašė, kad jis kalbėtų septynių dalių rožančių jos Septynių Džiaugsmų garbei – tuo būdu jis galėsiąs nupinti vainiką, kuris būsiąs jai malonesnis nei gėlės ant jos skulptūros. Nuo to laiko Septynių džiaugsmų vainiko kalbėjimo praktika tapo pagrindine pranciškonų ordine, ir tapo žinoma kaip „Pranciškonų vainikas“, arba „Serafiškasis vainikas“.

 

 I džiaugsmas: ANGELO APREIŠKIMAS

II džiaugsmas: ELZBIETOS APLANKYMAS

III džiaugsmas: JĖZAUS GIMIMAS

IV džiaugsmas: TRIJŲ IŠMINČIŲ PAGARBINIMAS

V džiaugsmas: JĖZAUS ATRADIMAS ŠVENTYKLOJE

VI džiaugsmas: JĖZAUS PRISIKĖLIMAS

VII džiaugsmas: DANGUN ĖMIMAS IR VAINIKAVIMAS

 

Rožinio pradžioje: TIKIU… Kiekvieną džiaugsmo slėpinį sudaro: Tėve mūsų, 10 Sveika Marija, Garbė Dievui…

Po paskutinio slėpinio kalbama 2 Sveika Marija (pagal tradiciją, Marija gyveno 72 metus, todėl pagerbiami visi jos gyvenimo metai).

 

Pranciškonišką vainiką ypač tinka melstis šeštadieniais, nes ši diena tradiciškai dedikuota Švč. M. Marijos atminimui ir garbinimui.

 

PRANCIŠKONIŠKOSIOS ŠEIMOS KARALIENE, MELSKI UŽ MUS!