Birželio 4-ąją popiežius Pranciškus susitiko su Tarptautinio diakonato centro delegacija. Tarp keliasdešimties Šventojo Tėvo priimtų svečių buvo ir lietuvis Nerijus Čapas OFS – Kauno arkivyskupijos nuolatinių diakonų parengimo programos dalyvis, buvęs Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinis ministras.
„Romoje atsidūriau visai netikėtai“ – Vatikano radijui pasakojo Nerijus Čapas, kurį čia pakvietė Vokietijoje įsikūręs tarptautinis diakonų centras – lietuvis yra tikrasis šio centro narys. Štutgarto-Rotenburgo vyskupijoje veikianti institucija pakvietė į susitikimą su Šventuoju Tėvu, kuris turėjo vykti praėjusių metų rudenį, tačiau dėl tuo metu vykusio vyskupų sinodo šeimos klausimais audiencija negalėjo įvykti ir buvo perkelta į šią vasarą.
„Audiencija buvo gerokai neįprasta, nes vyko asmeninėje Šventojo Tėvo erdvėje, tai buvo, kaip įvardinta, privati audiencija“ – sakė pašnekovas. Dalyvavo 35 žmonės iš viso pasaulio, pradedant Amerikomis, Afrika, Europa ir Azija, taip pat Australija. „Audiencijos metu į Šventąjį Tėvą kreipėsi vyskupas globėjas – Štutgarto-Rotenburgo vyskupas, pristatydamas tarptautinį diakonų centrą kreipėsi jo prezidentas diakonas, taip pat išgirdome Šventojo Tėvo kreipimąsi, jis kreipėsi į viso pasaulio diakonus, jo žodis buvo stiprinantis ir iš tiesų raginantis dar labiau atsiduoti tai tarnybai, kurioje visi esame“.
Labai stiprus momentas buvo asmeninis pokalbis: „Kiekvienas turėjome, kas trumpiau, kas kiek ilgiau, galimybę tarti žodelį Šventajam Tėvui bei išgirsti jo asmeninį padrąsinimą, paraginimą, asmeniškai prie jo prisiliesti, pajusti žmogišką, tėvišką, apaštališką padrąsinimą, šilumą. Asmeniškai išvykstu iš Romos labai sustiprintas to tiesioginio pokalbio“.
„Šventasis Tėvas asmenybė neeilinė, tą žinojau ir iki susitikimo – dalinasi mintimis Nerijus. – Kai prisistačiau, kai pasakiau iš kur aš esu, Šventojo Tėvo reakcija mane labai nustebino, nes jis parodė, kad žino ne tik, kas yra Lietuva, ištaręs žodžius, kad tai „Terra Mariana – Marijos Žemė“; kai pasakiau, kad esu iš Klaipėdos, jo reakcija buvo tokia – „o, iš miesto prie jūros“. Matosi, kad jis pažįsta Lietuvos žemėlapį. Tai buvo labai šilti momentai. Kaip ir asmeninis pasidomėjimas žmogaus padėtimi: jis paklausė manęs apie šeimą, paklausė apie vaikus, turėjau galimybę pasakyti savo sūnų vardus ir amžių“.
„Taip pat labai stiprus, išlikęs momentas buvo, kai aš perdaviau sveikinimus ir patikinimą, kad mano visi bičiuliai perduoda jam sveikinus, melžiasi už jį, bei popiežiaus tylus šnabždelėjimas į ausį, jog „prašau perduoti ir visiems savo draugams Šventojo Tėvo vardu ir paprašyti, kad jie dar daugiau už mane melstųsi“. Aišku, išdrįsau paprašyti asmeninio palaiminimo, Šventasis Tėvas uždėjo ranką ir kryžiaus ženklu palaimino mane. Iš tiesų – sustiprinantys, padrąsinantys momentai – iš Romos, iš amžinojo miesto išvykstu pakilia širdimi ir pakilia nuotaika“, sakė būsimasis nuolatinis diakonas Nerijus Čapas OFS.
Pagal interneto dienraščio Bernardinai.lt ir
Vatikano radijo parengtą informaciją
