Žavioje Kretingos vietoje, ant Akmenos upės skardžio, greta žydų kapinių, stovi vienintelis Baltijos šalyse Šv. Klaros seserų vienuolynas. Pranciškonus įpratome matyti TV ekranuose, o šių sesučių beveik nesimato ir nesigirdi… Net Kretingoje gyvendamas gali lengvai užsimiršti, kad jų buvimas mums, paskendusiems pasaulio rūpesčiuose, yra didelė dovana. Jos daug nekalba, jos klauso. Mūsų intencijų, prašymų melstis už… Savo širdyje talpindamos visą Bažnyčią. Pasiryžusios keisti pasaulį tokiu, nedaug kam suvokiamu būdu. Štai kokios mintys man susidėliojo po pokalbių su seserimi Klara.

Keista privilegija „nieko neturėti“

Klarisės, arba Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordinas (lot. Ordo Sororum Pauperum Sanctae Clarae, OSC) yra II Šv. Pranciškaus ordinas. Ordinas įkurtas 1212 m. San Damiano konvente Italijoje. Įkūrėja – Šv. Klara Asyžietė, vadovaujama šv. Pranciškaus Asyžiečio, kuris įpareigojo bendruomenę gyventi pagal evangelinius patarimus. Pirmosios pasekėjos – artimos Klaros giminaitės (sesuo Agnietė, Klaros mama, kita sesuo, teta, dukterėčia). Sekdamos Šv. Klaros pavyzdžiu moterys jungėsi į grupes įvairiuose miestuose. 1215 m. Laterano IV Susirinkimui uždraudus naujų regulų kūrimą, Klara dėl juridinių teisių priėmė benediktinių regulą, bet visą gyvenimą kovojo dėl pranciškoniškojo idealo – gyventi pagal „aukščiausią neturtą“ ir vienybėje su Mažesniaisiais broliais. 1216 m. popiežius Inocentas III suteikė bendruomenei „Privilegium Paupertatis“ (neturto privilegiją), kurią 1228 m. patvirtino popiežius Grigalius IX. 1253 m. rugpjūčio 9 d. (dvi dienos prieš Klaros mirtį) popiežius Inocentas IV patvirtino galutinę, pačios Klaros parašytą ordino regulą. Šv. Klara yra pirmoji moteris Bažnyčios istorijoje, parašiusi vienuolijos regulą.

Dievui laiminant, nuo Italijos iki Lietuvos

Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordinas greit išplito po Italiją ir visą Europą: 1220 m. Prancūzija, 1228 m. Ispanija, 1234 m. Bohemija, 1238 m. Slovėnija, 1245 m. Lenkija. Dabar klarisės įsikūrusios apie 60 valstybių, jų yra kiekviename pasaulio žemyne. 1993 m. duomenimis iš viso yra apie 900  klarisių vienuolynų, kuriuose gyvena apie 18 000 seserų.

Pirmasis ir vienintelis Šv. Klaros seserų vienuolynas Baltijos šalyse įkurtas 1998 m. Lietuvoje, Telšių vyskupijoje, Kretingoje. 1994 m. Mažesniųjų brolių iniciatyva grupė lietuvaičių išvyko į klarisių vienuolyną Mantuvoje (Italija) ir ten davė laikinuosius įžadus. 1997 m. iš Romos gautas leidimas vienuolyno statybos Lietuvoje fundacijai. 1998 m. pirmosios Klaros seserys atvyko į Kretingą, kad šioje kultūroje įkūnytų Šv. Klaros charizmą, laikinai apsigyveno Mažesniųjų brolių name. 1998–2000 m. vyko vienuolyno statyba. 2003 m. kovo 25 d. vienuolynas Kretingoje gavo kanonišką įteisinimą. Šiuo metu yra 4 amžinųjų įžadų seserys, 3 laikinųjų įžadų seserys ir 1 novicija.

Charizma – atsiliepti į Bažnyčios poreikius

Klarisių vienuolynai autonomiški, jiems vadovauja vyresnioji – abatė. Nors visi vienuolynai raginami dėvėti tradicinį ordino abitą, kuris yra kryžiaus formos ir rudos spalvos, tačiau kiekvienas vienuolynas pats nustato dėvimus drabužius, taip pat ir veiklos pobūdį, atsižvelgdamas į vietos Bažnyčios poreikius. Štai Kanadoje prie riešutų giraitės įsikūrusios klarisės kepa sausainius, o Kretingoje gyvenančios seserys daro komunikantus. Kasdienis Klaros seserų gyvenimas užpildytas darbu, malda, liturgija ir šlovinimu. Tai – atgailos ir kontempliacijos gyvenimas. Tikslas – gyventi Jėzaus Kristaus Evangelija, neturint nieko savo ir seseriškoje bendruomenėje. Šv. Klaros Neturtėlių seserų savitumas – „aukščiausias neturtas“ ir bendruomeninis gyvenimas. Klarisės nemėgdžioja I ordino, bet atranda savo charizmą Bažnyčioje. Abu Šv. Pranciškaus ordinai, gyvendami savo pašaukimą, vienas kitą papildo. Mažesnieji broliai yra kontempliatyvūs apaštalai veikloje, o seserų pašaukimas – veikli kontempliacija.

Klaros dvasingumas

Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino gyvenimo pavidalas yra evangelinis gyvenimas. Seserys pašauktos gyventi pagal Evangelijos tobulybę, kuri yra pats Jėzus Kristus. Būtent iš evangelinio Jėzaus sekimo gimsta kontempliatyvus gyvenimas, neturto forma ir paprastumo, džiaugsmo ir seseriškumo dvasia. Gyventi neturtą – tai įeiti į Dievo Sūnaus, „Aukščiausiojo Neturto“ slėpinį, kuris kontempliuojamas Įsikūnijimo kenozėje (kenosis – gr. ištuštinimas, savęs apnuoginimas), nuolankiame gimime Betliejuje, gyvenimo varguose ir išbandymuose, skelbiant Gerąją Naujieną ir galiausiai neapsakomoje meilėje, kuri tobuliausiai atsiskleidė ant kryžiaus. Seserys, visiškai pasitikėdamos dangiškuoju Tėvu ir Jo meile, atsakydamos į Jo meilę, pasirenka gyventi radikaliai – „be nieko savo“, kad po dangumi neturėtų nieko kito kaip tik Jį. Neturtas – tai ne vien materialinių gėrybių palikimas dėl Kristaus meilės, bet ir vidinis neturtas, kuris veda į tikrąją Dievo vaikų laisvę.

Dievui pašvęsta diena ir naktis

Kaip kiekvienas neturtingas žmogus seserys dirba. Septynis kartus per dieną pašvęsdamos Dievui laiką, 4-5 val. per dieną privalo skirti darbui. Darbas – solidarumas su vargšais, kurie dirba tam, kad pragyventų. Kiekviena seserija pasirenka darbo rūšį pagal savo galimybes. Seserų vardas nusako, kokie vyrauja tarpusavio santykiai, taip pat atskleidžia dar vieną šeimos charizminį aspektą – bendrystę, kur Viešpaties Dvasios suburtos sesės gyvena šventoje vienybėje. Visą dieną seserys praleidžia kartu: meldžiasi, dirba, bendrauja, dalijasi viskuo. Bent vieną valandą dienoje seserys praleidžia kartu rekreacijoje.

Kontempliatyviu gyvenimu seserys pasirenka Dievą. Jis – svarbiausias gyvenime, ir jų atsidavimas Dievui, buvimas su Juo yra svarbesnis ir viršija visą kitą veiklą. Šv. Klara ragina seseris visada širdyje turėti Viešpaties Dvasią ir Jo šventą veikimą, kuris įgalina nuolatos melstis ir būti Jo akivaizdoje. Kontempliatyvus gyvenimas seserims – dovana (pašaukimas) ir misija (tarnystė Bažnyčiai). Eucharistijos ir liturginių valandų šventimas yra centras ir viršūnė viso bendruomeninio gyvenimo. Seserys šlovina Dievą visos Bažnyčios ir pasaulio vardu, kad būtų Dievui pašvęsta visa diena ir visa naktis. Evangeliniame gyvenime neturtas ir bendrystė vienas su kitu glaudžiai susilieję. Neturtas atveria širdį bendrystės ryšiui, o bendrystės (bendruomeninis) gyvenimas neturtą perkeičia į džiaugsmą.

Klaros pirmojo laiško Agnietei iš Prahos fragmentas:

Tad jei toks didis ir toks galingas Viešpats ateidamas į mergelės įsčias norėjo pasirodyti pasaulyje paniekintas, vargdienis ir neturtėlis, idant žmonės, kurie buvo didžiausi neturtėliai ir vargdieniai, patirdami pernelyg didelę dangiškojo peno stoką, taptų jame turtingi, įgiję dangiškąją karalystę, tai džiūgaukite didžiai ir linksminkitės, pripildyta didingo džiaugsmo ir dvasinės linksmybės, nes – kadangi Jums labiau patiko pasaulio paniekinimas negu garbinga padėtis, neturtas negu laikini turtai, lobius krauti labiau danguje negu žemėje, ten, kur nei rūdys sunaikina, nei kandys sugraužia, kur vagys neįsilaužia ir nepavagia – Jūsų laukia gausiausias atlygis danguje, ir Jūs beveik vertai nusipelnėte būti pavadinta aukščiausiojo Tėvo ir šlovingosios Mergelės Sūnaus seserimi, sužadėtine ir motina.

Kas šiandien ne spaudžiamas aplinkybių, bet laisva valia pasirinktų verčiau būti neturtingas? Šiandienos pasaulyje, kuriame karjera yra dogma, o ir anoje XIII a. Europoje Klaros pastangos gauti privilegiją „nieko neturėti“ buvo ir lieka nesuprantamos tiek tikintiems, tiek bedieviams… Dar didesnis slėpinys yra Klaros seserų taip pat laisva valia pasirinktas kontempliatyvus gyvenimas. Kaip įmanoma – apriboti savo santykį su išoriniu pasauliu, kad taip galėtum dar labiau jam patarnauti? Pripažinti, kad Dievas per tavo maldą keičia pasaulį, Bažnyčią ir tokiu būdu veikia dar stipriau negu bet kokios asmeninės tavo pastangos. Už neturtingas ir nuolat esančias Dievo akivaizdoje širdis… Jums ačiū, seserys…

Virginija Mickutė

(Interneto dienraštis “Bernardinai.lt”, 2006-02-28)