2023 m. liepos 25 – rugpjūčio 8 d. Lietuvos pranciškoniškasis jaunimas keliavo į Lisabonoje, Portugalijoje vykusias Pasaulio jaunimo dienas (PJD) ir Tarptautinį pranciškoniškojo jaunimo (Jaupra) susitikimą. Į Lisaboną vyko trylikos žmonių Lietuvos Jaupra grupė, lydima Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolijos prezidentės Julijos Mironovaitės ir nacionalinio broliško vadovo Mindaugo Taškūno OFS.
Kelionė prasidėjo ankstų liepos 25-osios rytą, kai du ekipažai (vienas iš Kretingos, kitas iš Vilniaus) išvyko į Rygos oro uostą, iš kurio skridome į karštąją Portugaliją. Atskridusius į Lisaboną mus pasitiko pasaulietis pranciškonas Antonio, palydėjęs į Externato da Luz mokyklą, kuri dviems savaitėms tapo mūsų namais, o kambariokai filipiniečiai – gerais bičiuliais. Pirmąsias dvi dienas savarankiškai susipažinome su Lisabona: aplankėme Belem bokštą, Atradimų paminklą, kėlėmės keltu per įlanką iki Kristaus Karaliaus skulptūros, kuri yra mažesnė žymiosios Rio de Žaneiro Kristaus Atpirkėjo statulos replika. Taip pat aplankėme senąją Portugalijos sostinę Sintrą.
Liepos 27-ąją prasidėjo Tarptautinis pranciškoniškojo jaunimo (Jaupra) susitikimas, kurio pirmoji diena buvo skirta piligrimystei į Fatimą. Čia šventėme šv. Mišias su Pranciškoniškąja šeima bei piligrimais iš visos pasaulio, o po trumpos ekskursijos ir pietų klausėme mokymo bei grupelėse susitikome su naujais draugais. Dieną vainikavo Kryžiaus kelias, kuriame skambėjo ir lietuvių kalba. Antrąją susitikimo dieną broliai bei sesės portugalai grupelėmis mus vedžiojo po Lisabonos senamiestį, kuris yra maždaug Klaipėdos dydžio. Ekskursijoje ne tik aplankėme gimtuosius šv. Antano Paduviečio namus, susipažinome su Lisabonos miestu, bet ir atlikome įvairias užduotis. Likusias Tarptautinio Jaupra susitikimo dienas klausėmės mokymų, dalyvavome konferencijose ir grupelėse, vakarais vyko įspūdingi šalių delegacijų prisistatymai. Paskutinę susitikimo dieną vykome į tarnystę senelių namuose, kur giedojome giesmes su animacijomis. Susitikti su pranciškoniškuoju jaunimu iš viso pasaulio atvyko visų Pranciškoniškosios šeimos ordinų generaliniai ministrai.
Liepos 31 – rugpjūčio 1 d. vyko neeilinė Tarptautinė Jaupra Asamblėja, kurioje Lietuvai atstovavo ir su kitais Jaupra nacionalinių brolijų delegatais dalyvavo Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolijos prezidentė Julija Mironovaitė. Asamblėjoje buvo išrinkta nauja Tarptautinė Jaupra taryba. Koordinuoti Europos ir Viduržemio jūros regioną, kuriam priklauso Lietuva, buvo išrinkta Juliana Kolanjian OFS iš Libano. Pati Julija turėjo tarnystę parengti ir po uždarymo šv. Mišių perskaityti baigiamąjį susitikimo dokumentą.
Pasaulio jaunimo dienos prasidėjo rugpjūčio 1-ąją atidarymo šv. Mišiomis, kurias aukojo Lisabonos patriarchas kardinolas Manuelis Clemente. Eduardo VII parke tą vakarą susirinko apie pusė milijono jaunimo. Rugpjūčio 2-4 d. kasryt skubėjome į lietuvių katechezes, kuriose kartu meldėmės, šlovinome, klausėmės Lietuvos ganytojų impulsų ir dalijomės patirtimi grupelėse. Rugpjūčio 3-ąją pirmąkart pasitikome Šventąjį Tėvą Pranciškų. Rugpjūčio 4-ąją dalyvavome renginyje „Dievo gailestingumo žinia viso pasaulio jaunimui“, kur klausėmės liudijimų, šlovinome kartu su LJD choru ir turėjome galimybę patirti užtarimo maldos galią. Po šio renginio skubėjome į Kryžiaus kelią kartu su popiežiumi Pranciškumi, tačiau per žmonių gausybę nespėjome patekti į aikštę, kur vyko malda. Visgi, Viešpats mūsų nepamiršo, nes pro mus, likusius aikštės prieigose, popiežius pravažiavo vos trijų metrų atstumu!
Svarbiausi Pasaulio jaunimo dienų įvykiai, kuriuose jaunimas susitinka su popiežiumi, yra pasitikimo ir atidarymo ceremonija, Kryžiaus kelias, paskutinį vakarą vyksianti Vigilija bei uždarymo šv. Mišios sekmadienį. Šeštadienį visą dieną keliavome į Vigilijos vietą – Težo parką, kur nakvojome po atviru dangumi kartu su 1,5 milijono jaunų žmonių. Tiek Vigilijoje, tiek sekmadienio šv. Mišiose buvome pradžiuginti daugkartiniu popiežiaus Pranciškaus padrąsinimu „Nebijokite!“ ir priminimu, kad Jėzus kiekvieną mūsų asmeniškai myli ir turi planą kiekvieno mūsų gyvenimui. Na, o labiausiai džiaugėsi mūsų draugai iš Pietų Korėjos, kad 2027-ųjų Pasaulio jaunimo dienoms mus galės pakviesti į svečius.
Pasibaigus PJD programai, kitą dieną dar sukaupėme paskutines jėgas ir traukiniais nuvykome pamatyti tikrą, laukinį vandenyną. O naktį iš rugpjūčio 8-osios į 9-ąją pargrįžome į Rygą, o po to ir į savo namus. Norime asmeniškai padėkoti kiekvienam OFS broliui ir sesei, kad mus nešėte, vežėte ir skraidinote savo maldose, o ne mažiau – ir už jūsų finansinę paramą, padovanojusią jaunimui šį gyvenimo nuotykį. Viešpats teatlygina jums tūkstanteriopai!
Pasidalijimą pabaigsime trumpais piligrimų liudijimais:
Gvidas (Skuodas): „Man įsimintiniausia patirtis buvo Vigilija su popiežiumi, kai pusantro milijono žmonių nutilo ir nebesigirdėjo nė vieno žmogaus. Taip pat labai įsiminė apsilankymas senelių namuose, kai bandėme juos pradžiuginti dainuodami. Patiko sutikti daugybę žmonių iš viso pasaulio kraštų. Šią kelionę prisiminsiu visą savo gyvenimą.“
Ugnė (Klaipėda): „Buvo labai linksma, bet ir pavargau. Susitikom su daug skirtingų žmonių, atrodė, kad savo būdu labiausiai esm panašūs su korėjiečiais. Įsimintiniausi momentai – šv. Mišios Fatimoje ir daugybė kunigų prie altoriaus bei naktis po atviru dangumi, kai išstatė Švč. Sakramentą. Dar buvo labai stipru, kai pamačiau straipsnį, kad būtent per PJD Fatimoje priėmusi Komuniją mergaitė praregėjo. Atrodo, kad stebuklas įvyko visai šalia ir kad mes jame, kad ir netiesiogiai, dalyvavome“.
Dominykas (Trakai): „Man labai patiko visur keliauti ir maudytis vandenyne.“
Urtė (Kretinga): „Viskas labai patiko, bet įsimintiniausia dalis buvo per šlovinimą, kai arkivyskupui meldžiantis už žmones jie pagauti Šventosios Dvasios nukrisdavo ir jausdavo kaip Ji liejasi per visą kūną.“
Tadas (Dūkštai): „PJD aš galėjau gyvai pamatyti kitos tolimos šalies kultūrą, aplankyti jos žymias vietas ir net kelis kartus gyvai pamatyti popiežių. Man labiausiai patiko bendrauti ir susidraugauti su kitų pasaulio kraštų krikščionimis, praleisti su jais daug laiko Portugalijoje.“
Ernestas (Plungė): „Portugalijoje buvome dvi savaites. Per tas dvi savaites nemažai išmokau ir sužinojau apie vietovę, save bei kitus žmones. Suartėjau su Dievu. Susiradau neįtikėtinų draugų, kuriuos tikiuosi dar kartą sutikti. Ši kelionė buvo nuostabi ir tikrai dar ilgai jos nepamiršiu.“
Paulina (Klaipėda): „PJD buvo sena mano svajonė. Labai ilgai ir nekantriai jų laukiau. Kelionės pradžioje gavome nuostabius džemperius, kurie padėjo parodyti, iš kur mes esame, bei liko kaip nuostabus prisiminimas. Labiausiai man įsiminė, kaip ėjome į Mišias. Tas nuostabus jausmas, kad šitiek žmonių nori ir eina kartu švęsti Mišių, pabūti bendrystėje su Jėzumi. Ačiū už nuostabią kelionę!“
Marija (Klaipėda): „Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę nuvykti į Portugaliją ir sudalyvauti Pasaulio jaunimo dienose. Per jaunimo dienas iš arti pamačiau popiežių, sutikau labai daug mielų žmonių, išsimaudžiau vandenyne… Per šią kelionę man labiausiai įsiminė bendrystė su kitų šalių žmonėmis, šv. Mišios ir lietuvių susitikimai.“
Ieva (Vilnius): „Esu dalyvavus PJD 2016 m. Krokuvoje, tad jau buvau ragavusi tokios piligrimystės (jos norisi vėl ir vėl!). Tačiau šiemet aplinkybės susidėliojo taip, kad vykti nebeplanavau. Stebėdama draugų nuotraukas socialiniuose tinkluose jaučiausi truputį sutrikusi – kaip keista, kad manęs ten nebus. Tuomet paskambino Julija – reiktų pagalbos, skrydis poryt, 15 parų. Taigi.. į Pasaulio jaunimo dienas, kaip ir Marija, išskubėjau. Ši pradžia ir tai, jog iškeliavau į Lisaboną, man buvo didelis Dievo meilės ženklas. Širdyje troškau ten nuvažiuoti, tačiau tikrai mažiausiai tikėjausi tokio išrišimo. Kelionėje patyriau daug džiaugsmo, bendrystės, maldos, brolystės, seserystės… Gavau daug dovanų, kurios dar po truputį pakuojasi net ir sugrįžus namo. Esu labai dėkinga už šią patirtį.“
Julija (Kaunas-Palanga): „Į šias jaunimo dienas važiavau nieko nesitikėdama. Priešingai nei Mergelei Marijai, mano pasiruošimas buvo labai ilgas ir kupinas iššūkių, tačiau iškeliavus Viešpats apdovanojo netikėčiausiomis malonėmis. Kiekviename žingsnyje atrodė, kad Viešpats užantyje nešasi mane ir visą grupę. Jautėmės saugūs ir viskuo aprūpinti, net klausti nereikėjo – žinojome, kad nesuskaičiuojamai daug žmonių, mūsų draugų ir artimųjų, mus palaiko malda. Didelė dovana buvo matyti ir kiekvieno mūsų grupės nario pokytį kelyje – vienų talentai atsiskleidė, kiti užaugo, treti nurimo. Ačiū Dievui ir Motinai Marijai už šią patirtį.“
Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolijos informacija