CIOFS Prezidiumas kviečia pasauliečius pranciškonus ir pranciškoniškąjį jaunimą švęsti OFS-Jaupra Šeimos dieną kasmet, balandžio 28-ąją, minint palaimintąjį Lukezijų ir jo žmoną Bonadoną – pirmąją pasauliečių pranciškonų šeimą.
Balandžio 28-ąją Bažnyčia mini tradiciškai pirmuoju Šv. Pranciškaus Trečiojo Ordino nariu laikomą palaimintąjį Lukezijų kartu su jo žmona Bonadona. Pirmieji hagiografiniai šaltiniai apie Lukezijų ir Bonadoną yra gana vėlyvi, siekiantys XIV ir XV amžius. Akivaizdu, kad jie mus pasiekė perdirbti ir pritaikyti prie to laikmečio hagiografijos stiliaus.
Lukezijus gimė apie 1180-1200 metus valstiečių šeimoje Gaggiano, Chianti. Jis vedė Bonadoną iš pasiturinčios Borgo Marturi šeimos, su kuria jiedu susilaukė keleto vaikų. Vėliau Lukezijus įsitraukė į politiką ir tapo vienos Toskanos politinių partijų lyderiu. Dėl įtemptos politinės situacijos šeimai persikėlus gyventi į Poggibonsi, Lukezijus sumaniai užsiėmė verslu ir greitai tapo turtingas, o kartu ir labai šykštus.
Po vaikų netekties, apie 1220 metus, Lukezijaus gyvenimas dramatiškai pasikeitė: paliestas malonės jis visa širdimi ir protu ėmė ieškoti Dievo karalystės lobio. Patrauktas šv. Pranciškaus Asyžiečio (kurį tikriausiai susitiko 1221-aisiais) pavyzdžio ir evangelinių vertybių, Lukezijus pasirinko atgailotojo gyvenimo būdą, pasišventė intensyviai maldai ir pasninkui bei pasidalino savo nuosavybe su vargšais. Pasak tradicijos, Bonadona iš pradžių nepritarė Lukezijaus dosnumui, bet Dievo Apvaizdos ženklų buvo įtikinta ir visa širdimi prisijungė prie šio kelio. Vis toliau žengdami atsivertimo keliu, sutuoktiniai išdalino visą nuosavybę, pasilikdami tik mažą žemės sklypą, kurį Lukezijus dirbo tam, kad jie galėtų patys išsilaikyti ir padėti vargšams. Šį savanorišką neturto pasirinkimą patvirtina ir istorinis dokumentas, liudijantis 1227 metų rugpjūčio 7 dieną abipusiu sutuoktinių pritarimu įvykusį Bonadonos namo pardavimą. Lukezijaus dosnumą įrodo ir jo ilgametis rūpestis Poggibonsi ligoninės sergančiaisiais.
Daugybę metų gyvenę vaisingą atgailos gyvenimą sutuoktiniai susirgo ir abu mirė vos kelių valandų skirtumu – 1241 metų balandžio 28 dieną (pasak kitų šaltinių, 1260 metų). Priėmę sakramentus iš Poggibonsi vienuolyno gvardijono, Lukezijus ir Bonadona buvo palaidoti mažesniųjų brolių koplyčioje. Greitai ėmė plisti liaudies pamaldumas, o jam vis augant bažnyčia buvo išplėsta ir dedikuota šventajam Pranciškui ir palaimintajam Lukezijui. Sutuoktinių porai yra priskiriama daugybė stebuklų. 1331 metais Lukezijaus šventė tapo Poggibonsi miesto iškilme, kai jis tapo oficialiu miesto globėju kartu su šv. Laurynu. Nors Bonadona nebuvo paskelbta palaimintąja, tačiau vietos tradicija ją taip vadina. Popiežius Inocentas XII 1697 metų kovo 27 dieną Lukezijų paskelbė palaimintuoju, o popiežius Grigalius XVI 1883 metų rugpjūčio 23 dieną patvirtino jo garbinimą. Net nesant pakankamai faktų, kad Lukezijus ir Bonadona buvo pirmieji Šv. Pranciškaus Trečiojo ordino nariai, jų pasaulietinis gyvenimas yra aiškiai paženklintas tikros atgailos dvasios ir pranciškoniško šventumo vaisių.
Lukezijaus ir Bonadonos liudijimas primena, kad pranciškoniškas gyvenimo būdas kyla iš nuoširdaus atsivertimo į Jėzaus Kristaus Evangeliją, kuri mus praturtina Dievo karalystės lobiais ir išlaisvina nuo savanaudiško prisirišimo prie materialinių turtų. Šis nuolatinis atsivertimas įgalina tarnauti savo broliams ir seserims, ypač vargšams ir kenčiantiems, bei dosniai su jais dalintis savo dovanomis, talentais ir laiku. Lukezijaus ir Bonadonos minėjimas primena, kaip svarbu pranciškoniskas vertybes perkelti į šiandienos realijas, padaryti praktiškais mūsų tikėjimą ir meilę šeimai bei visuomenei, kontempliatyvią maldą ir sakramentinį gyvenimą sujungti su aktyvia meile artimui, ligonių slaugymu, solidarumu su vargšais, kuriuose matome Kristų, bei pasirinkti paprastumu ir nuoširdžiu darbu paženklintą gyvenimo būdą.
Viešpatie Dieve, palaimintąjį Lukezijų pašaukęs atgailai, Tu jį padarei garsų savo pamaldumu ir artimo meilės darbais. Jam užtariant ir jo pavyzdžiu tegul ir mes atnešime vertų atgailos vaisių ir visada darysime gausius artimo meilės darbus. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį.