2018 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės pasauliečiai pranciškonai surengė konferenciją „Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje belaukiant“. Marijampolės dramos teatre vykusioje konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi lektoriai br. kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM, kan. prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis, LR Seimo narys dr. Žygimantas Pavilionis ir žurnalistė Monika Midverytė OFS. Muzikinius kūrinius atliko Alma Sakalauskienė ir Evelina Sakalauskaitė.
Įžanginėje kalboje pranciškonas Juozapas Žukauskas priminė popiežiaus Pranciškaus vardo prasmę. Tai mažutėlio iš Asyžiaus vardas, kviečiantis į pasaulį žiūrėti Dievo akimis: gyventi broliškai, neužsidaryti individualizme ir egoizme, nepraeiti pro vargstantį, gerbti gamtą. Brolis Juozapas kalbėjo apie popiežiaus Pranciškaus troškimą užtikrinti palankias gyvenimo sąlygas vargšams ir įgyvendinti socialinį teisingumą. Turime stengtis pakeisti savo mąstymą ir prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta pasaulyje.
Profesorius Kęstutis Žemaitis kalbėjo apie popiežių ir Lietuvą bei ką mums, lietuviams, reiškia katalikybė. Savo pranešime K. Žemaitis atskleidė Lietuvos sąsajas su krikščionybės istorija: Mindaugo karūnavimu, Vytauto laikais, kai Lietuva rinkosi lotynišką krikštą. Profesorius akcentavo, kad įvedus krikščionybę, sustiprėjo valdžia, prasidėjo knygų perrašinėjimas, prie vienuolynų steigėsi mokyklos, vystėsi švietimas, kultūra, muzika. Pačiais sudėtingiausiais mūsų tautai momentais Romos popiežiai palaikė Lietuvos laisvės siekį. Vatikanas nepripažino 1940 metų Lietuvos okupacijos ir visuomet ją laikė savarankiška valstybe. O 1993 metais, išvijus paskutiniuosius okupantus iš mūsų šalies, popiežius Jonas Paulius II atvyko prikelti Lietuvą iš nevilties ir niūrios tikrovės, drąsindamas: „Nebijokite!“. Karaliaus Mindaugo ir Vytauto laikais pasirinkę krikščionybę neturėtume gręžiotis atgal. Toks yra ir popiežiaus Pranciškaus atvykimo į Lietuvą tikslas – susitikti su žmonėmis ir sustiprinti jų tikėjimą.
LR Seimo narys Žygimantas Pavilionis iškėlė klausimą: „Ar Romuva – religinė bendruomenė?“. Pirmiausia lektorius kalbėjo apie krikščioniškas Europos Sąjungos šaknis. ES atsirado po Antrojo pasaulinio karo, keletui šalių susivienijus bendram tikslui – užkirsti kelią grėsmėms ir nesutarimams, sugrąžinti Dievą ir dorovę į savo tautų gyvenimą. Dar popiežius Jonas Paulius II sakė, kad Europa be krikščioniškų šaknų yra pasmerkta žlugti. Be medžiaginių vertybių turi rūpėti ir žmogaus orumas, kuris atsiskleidžia per teisingumo suvokimą. Ž. Pavilionis pastebėjo, kad bendrija „Romuva“ išreiškia tą Europos dalį, kuri nutolusi nuo krikščioniškų šaknų gręžiasi atgal prie stabų. Akivaizdu, kad nestiprindami krikščioniškų vertybių neišvengiamai pralaimėsime. Juk ir duodami priesaiką LR Seimo nariai sako: „Tepadeda man Dievas“.
Žurnalistė Monika Midverytė OFS pristatė encikliką „Laudato si“ apie rūpinimąsi bendraisiais mūsų namais – planeta. Šventajam Tėvui Pranciškui kūrinijos apsaugos tema yra labai svarbi. Žemė yra šio pasaulio dalis, ir nuo jos išsaugojimo priklauso mūsų egzistencija. Didėjant žmogaus savanaudiškumui, didėja ir žemės tarša. Kiekvienas turime susimąstyti apie tai, kas dedasi mūsų pasaulyje, kokį vandenį geriame ir kur keliauja visos atliekos. Daugelis mūsų net nepagalvojame, kad išvežtos šiukšlės konteineriais keliauja į trečiojo pasaulio šalis. Mes nejaučiame skausmo, kurį dėl taršos išgyvena tų kraštų gyventojai. Popiežius Pranciškus savo enciklikoje kviečia apmąstyti apie santykį su Dievu, artimu ir žeme. Kiekvienas turime pajausti atsakomybę ir pradėti nuo mažų žingsnių – įvertindami, ką galime daryti, ko ne.
Džiaugiamės, kad į šią konferenciją atvyko gausus būrys jaunų žmonių iš Marijampolės kolegijos, šv. Cecilijos ir Rygiškių Jono gimnazijų. Ir tikimės, kad ji dar labiau uždegė visų širdis laukti į Lietuvą netrukus atvyksiančio popiežiaus Pranciškaus.
Janina Lebskienė OFS
Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo brolija