Gruodžio 6 dieną Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos namuose vyko rekolekcijos „Tikėjimo keliu“, kurias vedė Gižų parapijos klebonas Virginijus Vaitkus. Rekolekcijose dalyvavo Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo brolijos ir Marijampolės Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio nariai. Pasauliečiai pranciškonai nori su visais pasidalyti rekolekcijų įžvalgomis.
Gižų klebonas Virginijus Vaitkus pasidalijo mintimis apie tikrąją Advento prasmę, o tikėjimo kelionę iliustravo gyvenimiškais pavyzdžiais. Advento pradžioje pasigirsta priminimas „Budėkite!“. Ką jis sako mums, krikščionims? Jėzus nori mus rasti budinčius, dėmesingus ir neužimtus daugeliu dalykų. Budėjimas svarbus kiekvienai besilaukiančiai motinai, trokštančiai kad jos vaikelis būtų saugus, sotus ir aprengtas. Kaip džiaugsmingai ji visa daro! Kiek reikia visokių dalykų išsižadėjimo, kad tik vaikeliui būtų gerai. Taip pat ir jos vyras padeda laukti kūdikio: rūpinasi namų ūkiu, sutvarko kambarius, atsisako alkoholio. Tuo metu svarbu gerbti vienas kitą, nesipykti, atsisakyti svaigalų, neapkalbinėti. Kas vyksta dvasiniame pasaulyje? „Budėkite!“ – primena Šventasis Raštas. Žemiška kūdikio laukimo tikrovė yra panaši į dieviškojo Kūdikėlio Jėzaus atėjimą. Kiek kartų besikartotų Adventas, jis visą laiką ateina
naujai ir kviečia augti tikėjime. Šv. Bernardas priminė, kad yra trys Kristaus atėjimo būdai. Pirmasis – kai Motina laukiasi Kūdikio, antrasis – kai Jis ateina pas kiekvieną iš mūsų, ir trečiasis bus pasaulio pabaigoje.
Pats svarbiausias mums yra antrasis Jėzaus atėjimas, kai turime augti meilėje ir perkeisti savo širdis. Netikintis žmogus neturi šios dovanos. Pasak Šventojo Rašto, išminčiai ir karaliai norėjo matyti tai, ką mato tikintieji. Kodėl Dievo žodis vieniems yra gyvas ir veiksmingas, o kiti jo nesupranta? Katalikų Bažnyčios Katekizmas primena, kad tikėjimas yra Dievo malonė. Mums reikalinga Šventosios Dvasios malonė, bet daugelis tikinčiųjų klaidingai mano, kad Dievas viską padarys už mus. Tikėjimas yra žmogaus veiksmas – savo valią, protą ir širdį palenkti Jam. Žmogus turi veikti ir pats, nes Dievo malonė nevaržo žmogaus proto ir laisvės. Adventas mus kviečia augti ir atsinaujinti tikėjime.
Tikėjimas nėra kažkokia stabili ir nesikeičianti būsena. Šiuolaikinis žmogus dažnai nori tik krikšto, sutvirtinimo ir santuokos sakramentų, tačiau atsisako tikėjimo. Tikėjimą rekolekcijų vedėjas palygino su kardiograma, kuri tai slūgsta, tai kyla. Jis yra susijęs su gerų darbų darymu ištisus metus, o ypač per Adventą. Popiežius Pranciškus pasiūlė eiti į šeimas ir jas katekizuoti (t. y. mokyti tikėjimo tiesų). Tikėjimas auga, kai juo dalijamės, ir tai teikia džiaugsmo, nes tik Šventoji Dvasia žino, ko mums labiausiai reikia. Kun. Virginijus Vaitkus atkreipė dėmesį į patį blogiausią dalyką – tapimą negyvais, dirbtiniais krikščionimis. Jie nieko nedaro dėl savo tikėjimo, kartais nueina į bažnyčią ar rytais sukalba maldą, sekmadieniais gerai pasimeldžia, o paskui susirango ant sofos, skaitinėja spaudą ar naršo po interneto platybes. Tokius krikščionis popiežius Pranciškus pavadino „sofos krikščionimis“, kurie savo laisvalaikį praleidžia patogiai, neliudija tikėjimo ir neturi jo džiaugsmo.
Rekolekcijų vadovas priminė, kad per didelis susirūpinimas materialiais dalykais neteikia ilgai išliekančio džiaugsmo, nepraturtina žmogaus sielos, o dar labiau ją sudrumsčia ir išderina. Mes turime surasti laiko pasidžiaugti ir darbu, ir poilsiu. Dažniausiai žmones užvaldo kalėdinis netikro linksmumo šurmulys, bet tai tėra pigi priemonė akimirkai nuraminti savo širdį. Rekolekcijų vadovas pasiūlė šv. Kalėdas švęsti išradingai – nepirkti pigių niekučių iš prekybos centrų, patiems išsikepti kūčiukų, nusipinti Advento vainiką, pasidaryti prakartėlę. Būti sąmoningais krikščionimis reiškia per šv. Kalėdas daryti akciją: „Nepirk per šv. Kalėdas ir išlaisvink prekybos darbuotoją nuo darbo lažo!“.
Šios rekolekcijos atkreipė tikinčiųjų dėmesį į savo sąmoningumą ir priminė, kad žmogus turi branginti tikėjimo dovaną ir pasinerti į jos gelmę. Tik Dievo žodis nuskaidrina žmogaus būtį ir teikia tikrąjį džiaugsmą.
Janina Lebskienė OFS