Vadovaudamasi Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksu ir Pasauliečių pranciškonų ordino Generalinių Konstitucijų 58 straipsniu, Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Nacionalinė taryba 2017 m. rugsėjo 2 d. išleido nutarimą Nr.01-04-071 Dėl apsisprendimo sugrįžti į Pasauliečių pranciškonų ordiną.

Šiuo nutarimu Pasauliečių pranciškonų ordino nariams, sovietmečiu – pogrindyje ar po 1990 m. kovo 11 d., teisėtai davusiems amžinuosius įžadus ir galintiems tai įrodyti tinkamais įrodymais (nuotraukomis, laikraščių publikacijomis ir kt.) ar patikimų liudytojų liudijimu, tačiau nepalaikantiems ryšio su Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino brolijomis, skelbiamas 3 mėnesių apsisprendimo sugrįžti į Pasauliečių pranciškonų ordiną laikotarpis – nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. imtinai.

Vietinių brolijų tarybos yra įpareigojamos informuoti žmones, kuriuos žino esant davusius amžinuosius įžadus iki oficialaus Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino narių sąrašo sudarymo, apie šį nutarimą ir galimybę sugrįžti į Pasauliečių pranciškonų ordiną per konkrečią vietinę broliją bei atnaujinti savo narystę.

Apsisprendusius sugrįžti į Pasauliečių pranciškonų ordiną ir galinčius įrodyti teisėtai duotų amžinųjų įžadų faktą prašome iki 2017 m. gruodžio 15 d. imtinai kreiptis el. paštu: ofs.lietuvoje@gmail.com arba telefonu: 8 678 22052 (Monika Midverytė OFS).

Apsisprendę nesugrįžti į Pasauliečių pranciškonų ordiną, nors ir galintys įrodyti teisėtai duotų amžinųjų įžadų faktą, gali parašyti prašymą atleisti juos iš Ordino, arba kitu atveju, praėjus nustatytam 3 mėnesių laikotarpiui, tokie asmenys bus laikomi savo noru galutinai pasitraukusiais iš Pasauliečių pranciškonų ordino ir praradusiais narystę jame nuo 2017 m. gruodžio 15 dienos.

Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Nacionalinės tarybos informacija

***

Atsižvelgdama į nuolat iškylančius klausimus dėl narystės Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordine ir įžadų, duotų iki oficialaus Ordino atkūrimo bei duomenų registro atsiradimo, Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Nacionalinė taryba nutaria išaiškinti šią situaciją pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų ir Pasauliečių pranciškonų ordino teisės normas.

  1. Dėl narystės Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordine

Lietuvoje Pasauliečių pranciškonų ordinas buvo atkurtas 1991 metų rugpjūčio 3 dieną, o Tarptautinės pasauliečių pranciškonų ordino tarybos oficialiai pripažintas tik 2001 metų rugsėjo 29 dieną. Nuo 1991 metų iki 2001 metų veikusios Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino atkūrimo iniciatyvinė grupė ir dvi atkuriamosios tarybos subūrė sovietmečiu išsklaidytus brolius ir seseris, atkūrė prieškaryje veikusias ir steigė naujas vietines bei regionines brolijas, organizavo atsikūrusio Ordino veiklą bei jam atstovavo bažnytinėse ir valstybinėse institucijose. Vis dėl to, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų ir Pasauliečių pranciškonų ordino teisės normas, jos nėra laikomos pilnateisėmis tarybomis, nes buvo paskirtos ar išrinktos nesivadovaujant OFS Regulos ir Generalinių Konstitucijų reikalavimais bei nedalyvaujant Pasauliečių pranciškonų ordino generaliniam ministrui arba jo atstovui. 2001 m. rugsėjo 29 d. Kaune vykusioje Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino I Nacionalinėje rinkimų kapituloje dalyvavo Pasauliečių pranciškonų ordino generalinė ministrė Emanuela de Nunzio OFS ir generalinis dvasinis asistentas br. Ivan Matic OFM, todėl išrinktoji taryba yra laikoma pirmąjapilnateise Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Nacionaline taryba.

Kurdama vieningą Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino narių registracijos tvarką bei atsižvelgdama į CIOFS Prezidiumo rekomendacijas, Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Nacionalinė taryba 2001 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 01-04-004 įpareigojo regionines brolijas (tuo metu vadintas vyskupijų brolijomis) iki 2001 m. gruodžio 15 d. Nacionalinei tarybai pateikti duomenis apie jų vyskupijų ribose veikiančias Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino vietines brolijas ir jų narius. Nors faktiškai Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino vietinės brolijos ėmė veikti jau nuo 1991 metų, tačiau tik 2005 metais jos buvo kanoniškai patvirtintos ir gavo brolijų steigimo dokumentus bei narių registracijos knygas. Tai reiškia, kad į vietinių brolijų narių registracijos knygas bei į visą Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino narių sąrašą pateko tik tie broliai ir seserys, kurie tuo metu pagal faktą dalyvavo brolijų gyvenime ir veikloje. Nepatekę į brolijų narių registracijos knygas, net ir davę įžadus asmenys, nėra laikomi Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nariais.

  1. Dėl įžadų, duotų iki oficialaus Ordino atkūrimo bei duomenų registro atsiradimo

Pagal Pasauliečių pranciškonų ordino Generalinių Konstitucijų 41 ir 42 straipsnius, įžadai yra iškilmingas bažnytinis aktas, kuriuo asmuo atnaujina Krikšto pažadus ir viešai patvirtina savo asmeninį įsipareigojimą gyventi Evangelija, laikydamasis OFS Regulos. Įžadų davimo sąlyga yra bent vienerius metus aktyviai dalyvauti pradiniame ugdyme. Įžadai kandidatą padaro Ordino nariu ir jie patys yra nuolatinis įsipareigojimas. Įžadai įpareigoja juos duodantįjį rūpintis brolijos gerbūviu. Įžadus Bažnyčios ir Ordino vardu priima brolijos ministras, apeigos vyksta pagal OFS Apeigyną o įžadų aktas turi būti užregistruotas ir saugomas brolijos archyve.

Tenka įvertinti tai, kad iki oficialaus Ordino atkūrimo bei duomenų registro atsiradimo duoti įžadai neatitiko daugelio iš šiųPasauliečių pranciškonų ordino Generalinių Konstitucijų reikalavimų. Beveik visais atvejais kandidatai neturėjo jokio pradinio ugdymo ir nebuvo susipažinę su 1978 m. popiežiaus Pauliaus VI patvirtinta OFS Regula. Įžadų apeigos vyko ne pagal patvirtintą OFS Apeigyną, o pačius įžadus priimdavo ne pasauliečiai, bet dvasininkai. Įžadų aktai nebuvo registruojami, nes brolijos dar neturėjo savo archyvo ir narių duomenų registro.

Iki 2005 metų, kai vietinės brolijos buvo kanoniškai patvirtintos ir gavo brolijų steigimo dokumentus bei narių registracijos knygas, didelė dalis 1991-2001 metais davusiųjų įžadus brolių ir seserų pasitraukė iš Ordino gyvenimo ir veiklos, ignoruodami pranciškonišką pašaukimą gyventi brolijoje, neprisidėdami prie Ordino išlaikymo arba protestuodami prieš pokyčius, kurie vyko Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordiną reorganizuojant pagal Pasauliečių pranciškonų ordino teisės normas ir CIOFS Prezidiumo rekomendacijas. Tai traktuojama kaip savanoriškas pasitraukimas iš Ordino, nes pagal Pasauliečių pranciškonų ordino Generalinių Konstitucijų 3.3 straipsnį OFS pašaukimas yra pašaukimas gyventi Evangelija broliškoje bendrystėje, o siekdami šio tikslo OFS nariai jungiasi į bažnytines bendruomenes, vadinamas brolijomis.

Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisę, bet kokie viešai duoti įžadai yra galiojantys, jeigu tai buvo sąmoningas ir laisvas Dievui duotas pažadas (plg. 1191 kan.), todėl asmenys, davę įžadus iki oficialaus Ordino atkūrimo bei duomenų registro atsiradimo, gali sugrįžti į Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordiną pagal Nacionalinės tarybos 2017 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 01-04-071 nustatytą tvarką.