09d119cafdb22d9e4034abb1f5dce4408817be80_article_scale2adc8e506336daa6f867e64d23526ef535dcc117_article_scale9292b450aca39ef712e08c35d6cfe9ad417405a4_article_scale9a9ee7d3b1f4e7c4f24a58cc272c37c4f23b3d66_article_scale

Lapkričio 1–9 dienomis Asyžiuje vyko Pasauliečių pranciškonų ordino XIV Generalinė kapitula. Tarp 170 delegatų kapituloje dalyvavo ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinė ministrė Virginija Mickutė OFS. Grįžusi ji pasakoja apie Trečiojo šv. Pranciškaus ordino situaciją pasaulyje, sunkumus, tikslus ir misiją.

Dalyvavai Generalinėje Pasauliečių pranciškonų ordino kapituloje Asyžiuje ir susitikai su atstovais iš įvairių pasaulio šalių. Ar galėtum perteikti tarptautinį ordino veidą? Kur šiuo metu yra daugiausia pasauliečių pranciškonų, kur jie aktyviausi?

Šiuo metu Pasauliečių pranciškonų ordinas (OFS) veikia 116 pasaulio šalių ir skaičiuoja apie 360 tūkstančių narių. Yra 70 oficialiai patvirtintų nacionalinių OFS brolijų, 40 besikuriančių OFS brolijų, taip pat 6 OFS brolijos, kurias dėl įvairių politinių aplinkybių tiesiogiai globoja tarptautinės OFS tarybos Prezidiumas. Greta Pasauliečių pranciškonų ordino reikia paminėti ir Pranciškoniškąjį jaunimą (Jaupra), kuris vienija apie 40 tūkstančių narių ir yra įsikūręs 68 šalyse: 38 nacionalinės Jaupra brolijos jau yra oficialiai patvirtintos, o 30 Jaupra brolijų dar tik kuriasi.

Kaip buvusi generalinė ministrė Encarnacion del Pozo OFS pristatė savo ataskaitoje, pastaraisiais metais kai kuriose šalyse pastebimas nuolatinis OFS narių mažėjimas, taip pat faktas, jog ordinas sensta narių amžiumi. Ši problema ypač aktuali Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Europoje, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse bei Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje). Tuo tarpu Rytų Europoje priešingai Pasauliečių pranciškonų ordinas bei Pranciškoniškasis jaunimas sparčiai vystosi ir auga. Ir aš labai viliuosi, kad Lietuvą galime priskirti prie šių optimistiškesnių prognozių.

Nenuostabu, kad su didžiausia jėga ir įkarščiu ordinas auga tose Afrikos ar Pietryčių Azijos šalyse, kur krikščionys sudaro mažumą, o dažnai net ir yra persekiojami. Kai tuo tarpu vadinamųjų „išsivysčiusių“ valstybių miestuose bažnyčios tuštėja, o prekybos centrai lūžta nuo žmonių. Ir tai Pasauliečių pranciškonų ordinui tampa iššūkiu būti pasauliui vilties ženklu ir Kristaus šviesa.

Naujoji popiežiaus Pauliaus VI patvirtinta Regula suteikia gan daug laisvės skleistis pranciškoniškam pašaukimui. Vieną dieną Kapituloje skyrėte liudijimams, kaip galima išgyventi pasauliečio pranciškono pašaukimą. Kokie tie būdai?

Vieną dieną Generalinėje kapituloje vyko Apskritasis stalas, kurio pranešimai nebuvo akademiniai pristatymai, bet veikiau liudijimai apie tai, kaip skirtinguose pasaulio kraštuose OFS broliai ir seserys išgyvena savo pašaukimą. Elizabeth Collet iš Prancūzijos dalijosi apie savo OFS pašaukimą gyventi palaiminimų dvasia arba skaisčiai – pašaukimą, kuris jai atneša džiaugsmą ir pilnatvę (apie tai rašo ir mūsų Generalinių Konstitucijų 36 straipsnis). Michele ir Jean-Marie Shuster šeima iš Prancūzijos liudijo, kaip jie išgyvena savo OFS pašaukimą šeimoje, priimdami į savo namus beglobius vaikus ir dėl jų aukodami savo karjerą. Marie Laetitia Berabose ir Sylvere Havugimana iš Ruandos savo pašaukimą išgyvena tarnaudami neįgaliesiems, neturintiems sakramentų, beraščiams, AIDS ligoniams. Magdalena Lee iš Kinijos dalijosi, kaip paprastas gyvenimas brolijoje gali tapti dovana Bažnyčiai ir pasauliui. Jeigu esame tikrai atviri ir išdrįstame save padovanoti, tuomet net ir labai paprastam žmogui Šventoji Dvasia suteikia tokių jėgų, kad jis tampa galingu Dievo įrankiu. Netgi toje pačioje Pranciškoniškoje šeimoje būdai tarnauti ir skleistis pašaukimui yra labai įvairūs. Svarbiausias čia yra atvirumas Dievo planui mano asmeniniame gyvenime, kad kiekvienas galėtume atlikti tą dalį, kurią turime padaryti.

Kalbėjote apie ordino prioritetus ateinantiems metams. Pristatyk juos.

Generalinė kapitula nusprendė, kad artimiausius šešerius metus pagrindinės Pasauliečių pranciškonų ordino kryptys bus komunikacija, ugdymas, aktyvi veikla pasaulyje, pašaukimų pastoracija, pranciškoniškasis jaunimas, besikuriančių brolijų stiprinimas ir šeima.

Komunikacija ir ugdymas yra amžini ordino prioritetai. Ordinui, kuris turi gana sudėtingą struktūrą: nuo vietinio, regioninio, nacionalinio iki tarptautinio lygmens, komunikacija yra tikrai didelis iššūkis. Nemaža sunkumų sukelia ir regionų kalbų įvairovė. Šiuo metu turime keturias oficialias ordino kalbas: italų, anglų, ispanų ir prancūzų. Ir tikrai daug pastangų, laiko ir lėšų kainuoja, kol visi oficialūs ordino dokumentai, o taip pat pranešimai internetiniame puslapyje yra parengiami keturiomis kalbomis. Jau beveik parengtas leidybai Pasauliečių pranciškonų ordino ugdymo vadovėlis, kuris bus didelė pagalba nacionalinėms brolijoms. Žinoma, pagrindinis narių ugdymas vyksta vietinėse OFS brolijose, todėl būtina nuolat dirbti su ugdytojais. Ordinui šiandien kaip niekada reikalingi aistringi ugdytojai. Beviltiška likti vien tik akademiniu lygmeniu, ugdymas turi būti gyvenimą keičianti patirtis.

Ne vienus metus Pasauliečių pranciškonų ordinas aktyviai veikia pasaulyje, vykdydamas įvairius projektus Afrikoje, Kinijoje, Haityje, Filipinuose, o taip pat bendradarbiaudamas su prie Jungtinių tautų veikiančia organizacija „Franciscans International“. Kiekviena nacionalinė ar vietinė OFS brolija savo ruožtu ieško būdų, kaip atsiliepti į savo aplinkos socialinius poreikius. Ir čia mes, pasauliečiai pranciškonai, galime daug mokytis iš savo globėjos šv. Elžbietos Vengrės, kuri tiesiog negalėjo būti abejinga tam, ką matė aplinkui.

Išliekantys ordino prioritetai yra bendradarbiavimas su Pranciškoniškuoju jaunimu (Jaupra) ir besikuriančių OFS brolijų stiprinimas. Kaip sako generalinis ministras Tiboras Kauseris OFS: „Pasauliečių pranciškonų ordinui labiau reikia Pranciškoniškojo jaunimo, nei Jauprai reikia OFS“. O besikuriančių OFS brolijų stiprinimas būtų daug efektyvesnis, jei stipresnės brolijos imtų globoti sunkumus išgyvenančias brolijas, teikdamos joms finansinę arba ugdymo pagalbą. Pavyzdžiui, vienas iš labai gražių pasiūlymų, kurį inicijuoja Šventosios Žemės Pranciškonų kustodija, yra įkurti tarptautinę OFS broliją Jeruzalėje.

Nauji Pasauliečių pranciškonų ordino prioritetai yra pašaukimų pastoracija ir šeima. Tai labai aktualu šiandien, kai jau garsiai kalbame, kad ir pašaukimai, ir šeima išgyvena didžiulę krizę. Pašaukimai laikomi nesąmone, o šeima visais įmanomais būdais puolama. Ir čia Pasauliečių pranciškonų ordinas gali šeimoms pasiūlyti džiaugsmą keliauti savo tikėjimo kelionę ne pavieniui, o kartu su pranciškoniška brolija. Galbūt kartais susidaro klaidingas įspūdis, kad reikia sulaukti septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties, kad taptum pasauliečiu pranciškonu. Tai yra netiesa. Pasauliečių pranciškonų ordinas pirmiausia yra skirtas jaunoms šeimoms, jauniems žmonėms, trokštantiems dar intensyviau, su dar didesne aistra išgyventi savo tikėjimą.

Iš tiesų sričių, kuriose turime darbuotis yra daugybė. Tačiau labai įstrigo Mažesniųjų brolių konventualų ordino generalinio ministro Marco Tasca OFM Conv. pasakyta mintis, kad neverta leistis į detales, reikia skirti laiką tik patiems svarbiausiems dalykams, nes centre esame ne mes, bet Bažnyčios mums patikėta misija.

Kokią pagrindinę žinią iš Kapitulos norėtum perduoti Lietuvos pranciškoniškajai šeimai?

Savo broliams ir sesėms pasauliečiams pranciškonams noriu priminti mūsų šaknis – tai, jog esame Atgailos broliai ir seserys. Nuolat prisiminkime, kad kartu keliaujame pašaukimo atsiversti kelionę ir niekada nepamirškime šio tikslo. Atsiversti – tai atsigręžti į Kristų ir viską matyti per Kristų. Būtent atsivertimo trūkumas šiandien yra viena didžiausių Ordino, viena didžiausių mūsų brolijų ir mūsų pačių problemų. Tik pradėdami nuo savo asmeninio atsivertimo, nuo atsakingo savo tarnystės įvertinimo, galėsime kalbėti apie Pasauliečių pranciškonų ordino ateitį. Turime patikrinti savo pašaukimą ir intencijas – kodėl aš esu Pasauliečių pranciškonų ordine. Ir kaip sakė jau buvusi generalinė ministrė Encarnacion del Pozo OFS: „Kiek iš mūsų galėtų pasakyti, kad esu pasaulietis pranciškonas tam, kad pasiekčiau šventumą?“

Kalbino Monika Midverytė OFS

Bernardinai.lt