Pax et bonum, mylimi broliai ir sesės,
Ištisus šimtmečius šv. Elžbieta Vengrė kartu su šventuoju karaliumi Liudviku mums rodo, koks iš tiesų turi būti pasauliečio pranciškono gyvenimas. Primindami, kad mūsų kelias – tai šv. Pranciškaus atgailos kelias.
Nuolat prisiminkime mūsų šaknis – tai, jog esame Atgailos broliai ir seserys. Trokškime atsivertimo mūsų Ordine, mūsų brolijose, bet pirmiausia mūsų pačių gyvenimuose. Sugrįžkime ir įsikibkime į Evangeliją, į savo Regulą ir Konstitucijas, kurios mums padeda gyventi Evangelija konkrečiose gyvenimo situacijose. Nuolat prisiminkime, kad kartu keliaujame pašaukimo atsiversti kelionę ir niekada nepamirškime šio tikslo. Atsiversti – tai atsigręžti į Kristų ir viską matyti per Kristų. Šv. Elžbieta Vengrė mus moko, kad niekuomet negalime likti abejingi tam, kas vyksta aplink mus.
Mylimieji, prašykime savo brangių šventųjų užtarimo ir pagalbos. Pažinkime arba iš naujo atraskime šv. Elžbietą Vengrę – šią nuostabią pranciškonę, kuri atpažino ir pamilo Kristų pasaulio vargšuose. Tegul jos užtarimas padeda ir mums tarnauti patiems mažiausiems savo broliams ir seserims. Visus nuoširdžiai sveikinu su šv. Elžbietos Vengrės, dangiškosios Pasauliečių pranciškonų ordino globėjos, švente!
Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino
Nacionalinės tarybos vardu
Virginija Mickutė OFS
Nacionalinė ministrė
2014 m. lapkričio 17 d., Kretinga