Birželio 14 dieną apie 13 val. į Kretingą bus atgabentos šv.Teresėlės relikvijos. Iš Prienų atvežamą sarkofagą Jokūbavo kelyje, ties miesto riba, pasitiks Kretingos policijos ekipažai.

Iš pradžių relikvijos bus gabenamos į Motinos Teresės seserų vienuolyną, o pavakare – Kretingos katalikų bažnyčią.

Relikvijorius bus išstatytas prieš centrinį altorių iki kitos dienos, birželio 15-osios, ryto. Po to išvežamas Pakutuvėnų link, jis pratęs šv.Teresės relikvijų kelionę po pasaulį. Relikvijas iš Kretingos išlydės Pasauliečių pranciškonų ordino nariai.

Kaip teigė Kretingos parapijos klebonas Evaldas Darulis, Kretingos bažnyčioje yra saugomų šv. Antano, šv.Pranciškaus ir šv.Kazimiero relikvijų. Tačiau keliaujančios relikvijos į Kretingą per Nepriklausomybės laikotarpį atvežamos pirmąsyk.

Šv. Teresės relikvijos, rengiantis minėti šventosios mirties šimtmetį, 1994 m. pradėjo didžiąją kelionę po pasaulį, aplankant visus penkis jos kontinentus. Į Lietuvą, Klaipėdos uostą, relikvijos atkeliavo gegužės 18 dieną. Iki liepos 1 dienos jos aplankys septynias Lietuvos vyskupijas: bažnyčias, ligonines, vienuolynus, kalėjimus. Apsukusios ratą, atsisveikinimui bus vėl išstatytos Klaipėdoje, Šv.Kazimiero bažnyčioje, per vyksiančias Lietuvos jaunimo dienas.

Šv.Teresę popiežius Pijus X pavadino didžiausia praėjusio šimtmečio šventąja. Ji padarė perversmą sustabarėjusioje Bažnyčioje, savo gyvenimo pavyzdžiu – vaikišku paprastumu ir gyvu tikėjimu – paliudydama, kad Dievo nereikia bijoti, nes jis yra tobula Meilė. Kiekvienas žmogus yra jo mylimas. O už meilę prašoma ne kryžiaus žygių, didvyriškumo ar ypatingos aukos, o vien ištikimybės ir pasitikėjimo.

Šventoji Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresė (tikrasis vardas ir pavardė – Teresė Marten) gimė 1873 m. Prancūzijoje. Sulaukusi vos 15-kos, ji įstojo į Karmeličių vienuolyną. T.Marten mirė labai jauna, būdama tik 24-erių metų.

1925 m. Teresė buvo paskelbta šventąja. 1927 m. ji paskelbta misijų globėja, o 1997 m. – Bažnyčios Mokytoja.

T.Marten, Karmeličių vienuolyno vyresniosios paraginta, parašė autobiografinį veikalą „Vienos sielos istorija“, kuri po jos mirties buvo išversta į 50 pasaulio kalbų. Knyga padarė didžiulę įtaką daugybės žmonių dvasiniame gyvenime.

Prieš mirtį šv.Teresė pažadėjo atsiųsti gausių malonių iš Tėvo namų. Pasaulio tikintieji liudija, jog šios šventosios užtariami patiria daugybę dalykų: dvasios ir kūno išgijimų, vilties, tikėjimo, užtarimo.

Paprastas buvo pačios, žmonių tiesiog Teresėle vadinamos, šventosios požiūris į relikvijas. Anot jos, tai nėra magiškas amuletas. Šventųjų kūnai yra tokie pat kaip ir visų žmonių. Tik šventais paskelbtieji stipriau mylėjo, mąstė, dirbo, džiaugėsi ir kentėjo, stengdamiesi būti kuo panašesni į Jėzų. Todėl jų relikvijos skelbia iškovotą gerą kovą ir meilės pergalę bei prisikėlimo viltį.

 

Irena Beniušienė

 

(Laikraštis “Pajūrio naujienos”, 2007-05-29, Nr. 140)