Gegužės 30 dieną, šeštadienį, Kaune Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordinas organizavo Nacionalinį ugdymo seminarą, skirtą pasauliečių pranciškonų tapatybės ir prigimties apmąstymui. Seminare dalyvavo 58 už ugdymą savo vietinėse brolijose atsakingi pasauliečiai pranciškonai iš šešių – Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio, Panevėžio, Šiaulių ir Telšių – regionų. Toks nacionalinis ugdymo seminaras vyko jau trečią kartą, panašūs seminarai buvo organizuojami 2012 m. Kretingoje ir 2013 m. Vilniuje.
Šis ugdymo seminaras buvo skirtas pristatyti atnaujintą nacionalinę ugdymo programą ir susipažinti su CIOFS (Tarptautinės pasauliečių pranciškonų ordino tarybos) Prezidiumo parengta medžiaga „OFS tapatybės ir prigimties apmąstymas“. Nacionalinė ministrė Virginija Mickutė OFS ir nacionalinis ugdymo magistras kun. Gintaras Blužas OFS pristatė ugdymo programos gaires įvesdinimo, pradinio ir nuolatinio ugdymo laikotarpiams. Kaip teigė nacionalinė ministrė, ateidami į Pasauliečių pranciškonų ordiną, kiekvienas pasiryžtame ugdytis visą gyvenimą, todėl ugdymas nesibaigia ties įžadais.
Popietinė seminaro programos dalis buvo skirta giliau apmąstyti Ordino tapatybę ir prigimtį. Kun. Gintarui Blužui OFS pristačius CIOFS Prezidiumo parengtą medžiagą, visi seminaro dalyviai išsiskirstė į darbo grupeles, kuriose diskutavo apie nacionalinės brolijos stiprybes, silpnybes ir prioritetus. Kaip pagrindinės Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino stiprybės buvo įvardintas komandinis Nacionalinės tarybos darbas, geri Lietuvos Pranciškoniškosios šeimos tarpusavio ryšiai ir Ordino savarankiškumas, veiklus Pranciškoniškasis jaunimas ir vyresniųjų OFS narių ištikimybė savo pašaukimui. Pagrindinėmis silpnybėmis išlieka prasta komunikacija, dvasinių asistentų ir kompetentingų ugdytojų trūkumas, netolygus tarnysčių krūvio pasiskirstymas brolijose ir tarybose, atsivertimo trūkumas ir nenoras įsipareigoti, vis dar menkas OFS tapatybės suvokimas. Pagrindiniais nacionalinės brolijos prioritetais seminaro dalyviai įvardijo visų etapų ugdymo stiprinimą, komunikacijos gerinimą, Apeigyno leidybą, kolegialų darbą brolijose ir tarybose, brolijų lankymą ir stiprinimą, bendravimą tarp brolijų, informacijos apie Ordiną sklaidą ir Pašaukimų dienų organizavimą, kad brolijos sulauktų naujų pašaukimų.
Sugrįžę į savo vietines brolijas ugdytojai turi užduotį supažindinti visus brolius ir seses su CIOFS Prezidiumo parengta medžiaga „OFS tapatybės ir prigimties apmąstymas“. Tai 3 metų projektas, kurio metu viso pasaulio pasauliečiai pranciškonai apmąstys Ordino valdymą ir per savo nacionalines tarybas pateiks pasiūlymus CIOFS Prezidiumui. „1978 m. Pasauliečių pranciškonų ordinas pirmą kartą istorijoje buvo pripažintas kaip vientisas,nepriklausomas ir centralizuotas Ordinas, ir tik nuo devinto dešimtmečio pradėjome kalbėti apie konkrečią vienybę. Taip susidūrėme su visiškai naujomis aplinkybėmis, kurioms netinka joks ankstesnis modelis“, – rašoma darbiniame dokumente, kuris kviečia visus Ordino narius „atlikti gilų ir gerai apsvarstytą apmąstymą, lydimą konkrečių „eksperimentų“, kad rastume modelį ir stilių, pilnai atitinkančius mūsų tapatybę ir prigimtį, kuriuos būtų galima pritaikyti visam Pasauliečių pranciškonų ordinui“.
Monika Midverytė OFS
Anastazijos Kunigėlytės OFS nuotraukos