Mielieji šv. Pranciškaus broliai ir seserys Kristuje! Jaučiu vidinį paraginimą pasidalinti su jumis mintimis ir jausmais, kurie paskutiniu metu neduoda ramybės.

Pradėjome penktuosius (!) Pranciškoniškos pasauliečių akademijos studijų metus šiais Jubiliejiniais pranciškoniškos charizmos užgimimo metais. Norime, kad jie būtų persunkti šv. Pranciškaus dvasia, Dvasia to, Kuris jį pašaukė. Baigiasi spalis su metų Atidarymo iškilme ir režisierės Dalios Kanclerytės filmo „Pakūta mano meilė“ peržiūra. Lapkričiui numatyti du susitikimai ir konferencijos vyks jau mums įprastu ir patogiausiu laiku, būtent šeštadieniais 11 valandą, (tikslias datas žr. skelbimų skiltyje).

Teko dalyvauti Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincijos rengtose Jubiliejinėse iškilmėse Vilniuje, – neužmirštamus įspūdžius paliko konferencijų diena, ypač dr. Tomo Sodeikos pranešimas apie šv. Bonaventūrą, iškilųjį pranciškonų filosofą, įstabaus pranciškonų kultūrinio bei sakralinio paveldo paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje, šv. Pranciškaus Tranzitas Bernardinų bažnyčioje. Ir visur sutelktas, aktyvus, palydintis visos Lietuvos brolių dalyvavimas. Kaip prasiplečia akiratis, kai atveriamos naujos erdvės!

Noriu kalbėti apie ugdymą ir ugdymąsi. Esame turtingi, turėdami puikų Teresos V.Baker „Gyvenimo pagal Evangeliją“ vadovėlį su pranciškoniškais apmąstymais, Regulos aiškinimu ir apsisprendimo klausimais, kurie dažniausiai veda į naują atsivertimą, į radikalesnį Evangelijos išgyvenimą ir aistringesnį Jėzaus paveikslo ieškojimą. Kadangi esame pasauliečiai, mūsų šeimos yra „vieta, kurioje įgyvendinamas krikščioniškasis įsipareigojimas ir pranciškoniškasis pašaukimas“ (GK 24). Įžadais esame įjungti į Pasauliečių pranciškonų ordiną, o per juos dar labiau suvienyti su motina Bažnyčia. Vietinė OFS brolija tampa nauja mūsų šeima, kur „palikę namus, brolius,… tėvą, motiną…“ (Mt 19,29), dažnai jau čia, žemėje, šimteriopai daugiau ragaujame dangaus Karalystės, nes ateiname, atsiliepę į jos kvietimą. Vietinėje brolijoje mus apjungia Kristaus meilė, per dažną buvimą drauge ir bendravimą tampame broliais ir seserimis naujoje šeimoje. Kiek sunkiau mums suvokti save kaip mažą ląstelę dar didesnės šeimos Lietuvoje ir visame pasaulyje, nes asmeniškai nepažįstame tos didžiulės šeimos narių. Tai darosi įmanoma plačiau bendraujant, išeinant iš siauro savos šeimos rato ir atmenant, „kad Šventoji Dvasia yra pagrindinė ugdytoja“ (GK 37), kuri būdama didžiai dosni dalija įvairiausias ir skirtingas dovanas savo vaikams visame pasaulyje, kad susitikdami ir bendraudami jomis dalintųsi ir turtėtų.

Ką čia beslėpti, – norisi, kad mūsų Pranciškoniška pasauliečių akademija būtų tokių susitikimų vieta, kur artimiau susipažintų ir dvasiniu maistu dalintųsi ne tik Telšių regiono brolijų žmonės. Esate visi laukiami. Š.m. lapkričio 7 d. br. Antanas Grabnickas, OFM kalbės apie nuolankumą ir paklusnumą, o į svečius atvyksta Naujosios Akmenės pasauliečiai pranciškonai. Regiu gražią viziją – į susitikimą su jais sueina Klaipėdos brolijos, atvažiuoja Kretinga, Palanga ir t.t. Duok Dieve, kad tai taptų realybe, kad mūsų akys ir ausys būtų atvertos ir mažiausiems paraginimams. PAX ET BONUM, Taika ir Ramybė ! – kas bebūtų, kas benutiktų.

Iki mielų ir vaisingų susitikimų, –

Jūsų Aldutė Šeduikienė, OFS