Š.m. vasario 16-17 dienomis dešimties žmonių būrelis iš Pranciškoniškos pasauliečių akademijos pasiprašė rekolekcijoms į Kryžių kalno mažesniųjų brolių eremą. Šventinėm dienom nelengva buvo gauti transportą, gelbėjo broliai, atsiuntę mašiną mūsų paimti.
Vis artėjo iš tolo nedidukas atrodantis garsusis Kryžių kalnas, svetingai pasitiko ir apgyvendino Pranciškoniškos pasauliečių akademijos globėjas provincijolas br. Benediktas. Atvykusieji čia pirmą kartą gėrėjosi originalia, laivo formą primenančio pastato architektūra (projekto autorius italas N.Rimmaudo), šviesiomis erdvėmis, menišku ir šiuolaikišku interjeru, o ypač žavėjo per koplyčios galinę stiklo sieną matomas Kryžių kalnas, tarsi nuolat dalyvaujantis šv. Mišių aukos misterijoje. Eremo vidaus kiemelyje – šv. Pranciškaus skulptūra, įkūnijanti Šventojo ugningą veržimąsi į Dievą ir primenanti, kieno ir kam skirti šie namai.
Drauge su broliais meldėmės dienos liturgines valandas, dalyvavome kasdienėse 11-tos valandos Mišiose, buvome skaniai valgydinami, o susėdę refektoriuje apie židinio ugnį atšventėme Vasario 16-ąją. Gitara grojo ir dainavo Lina, Modestas, o mažosios Gintarės džiaugsmui visi sužaidėm „Du gaidelius“.
Konferencijos vyko bibliotekoje prie didžiulio pailgo stalo, prisijungė ir keletas mažesniųjų brolių postulantų, atvykusių dvasinėms pratyboms. Br. Benediktas kalbėjo apie šio laiko iššūkius krikščionybei, asmeninio apsisprendimo svarbą, pranciškoniško dvasingumo ypatumą, apie Dievą kaip santykį ir žmogų kaip asmenį, pašauktą ir paskirtą pažinimo ir meilės begalybei. Dalijomės mintimis, įžvalgomis, ir brendo supratimas, kaip šalia tiesioginės evangelizacijos reikalingas ir toks minties darbas, pagilinantis dieviškumo sampratą ir tarsi apsemiantis visas žmogiškas galias Šventosios Dvasios srovėmis.
Dvi dienos netruko prabėgti, išsivežėme bendrystės ir brolių tarnystės dvasią (br. Mykolo mielas rūpestis: „…kam kavos? arbatos?“). Dvasinės pratybos šalia šių laikų šurmulio ir tempų yra tiesiog būtinybė, ir išvažiavome apsisprendę, jog tai buvo tik graži pradžia, reikalaujanti tąsos ir periodiškumo.
Aldona Elena Šeduikienė, OFS