Š.m. sausio 31 d. Vatikano spaudos salė paskelbė popiežiaus laišką, skirtą kovo 1 dieną prasidėsiančiai šių metų Gavėniai. Artėjant keturiasdešimt dienų trunkančiam liturginiam Gavėnios metui, skirtam pasirengti Kristaus Prisikėlimo iškilmei, pirmajame savo pontifikato Gavėnios laiške Benediktas XVI kalba ne vien apie dvasinį rengimąsi Velykoms, bet taip pat apie artimo meilės pareigą. Popiežius kreipiasi į viso pasaulio katalikus ir į visus geros valios žmones, į visuomenių narius ir valstybių vadovus, primindamas visų pareigą padėti silpnesniems visuomenių nariams, o tarptautiniu mastu – vargingai gyvenančioms valstybėms; visuomenės gyvenimo santykius statyti ant tvirto teisingumo ir solidarumo pagrindo.

Gavėnia yra atsivertimo metas, o tikras atsivertimas, savo ruožtu, reikalauja stengtis gailestingumo ir meilės kupinu Kristaus žvilgsniu žiūrėti į vargą ir skurdą kenčiančius žmones. Tai galioja ir žmonių asmeniniams santykiams, ir visai pasaulio žmonių bendrijai. Globalizacijos procesui būtinas turtingųjų solidarumas su tais, kurie kenčia skurdą, neteisingumą, smurtą ir vienatvę. Skurdo pasaulyje vis dar labai daug. Egoistiškas užsidarymas daugelio pasaulio gyventojų vargų akivaizdoje, pasak popiežiaus, netoleruotinai prieštarauja tam meilės ir atjautos pavyzdžiui, kurtį mums paliko Kristus.

Savo laiške Benediktas XVI mini popiežiaus Pauliaus VI socialinę encikliką „Populorum Progressio“ ir iš naujo laikmečio perspektyvos, praėjus 39 metamas nuo anos enciklikos paskelbimo, paliečia bendrosios pasaulio pažangos temą. Paulius VI savo enciklikoje kalbėjo apie visuotinį humanizmą, be kurio neįmanoma tikra pažanga. Tas pats reikalavimas galioja ir šiandien. Neįmanoma ekonominės ir technologinės pažangos atskirti nuo žmonių tarpusavio priklausomybės, nuo atsakomybės, nuo solidarumo ir meilės, nuo tų visų pamatinių vertybių, kuriomis remiasi tikras žmoniškumas. Bažnyčia irgi stengiasi prisidėti prie visuotinės pažangos kūrimo proceso ir tai ji daro ne materialinėmis priemonėmis ar techniniais sprendimais, bet skelbdama Kristaus tiesą, kreipdamasi į kiekvieno žmogaus sąžinę, skelbdama žmogaus asmens ir žmogaus darbo orumą, formuodama tokią kultūrą, kurioje žmogus sugebėtų surasti atsakymus į visus iš jo širdies besiveržiančius klausimus.

Žinoma,- sako popiežius,- pažangos kūrimas, ar jis būtų vykdomas tarptautiniu mastu, ar pavienių žmonių santykiuose, visuomet reikalauja veiklos. Bažnyčios vykdomi artimo meilės darbai – tai irgi konkreti veikla, konkreti materialinė pagalba skurstantiems žmonėms, tačiau ji nebūtų veiksminga, jei nesivadovautų troškimu žiūrėti į pasaulį Kristaus žvilgsniu, žiūrėti su meile ir atjauta, žiūrėti taip, kaip į jį žiūrėjo Kristus. Popiežius pripažįsta, kad kartais ir krikščionys savo veikloje nusižengia šiam dėsniui, kad meilės darbuose pristinga tikėjimo, kad aukščiau meilės ir tikėjimo, keliami tik praktiniai aspektai. Krikščionis neturi nei nepamatuotai pasitikėti vien savo jėgomis, nei pasiduoti pesimizmui skurdo akivaizdoje. Tai netinkami keliai į tikrą pažangą. Į tikrą pažangą veda konkretūs darbai grįsti tikėjimu ir atsivertimu. (Vatikano Radijas)

Popiežiaus laišką galite perskaityti čia: www.katalikai.lt/index.php?id=8&nid=205