Šį savaitgalį, vasario 18-19 d., į Bernardinų bažnyčią atvyko daugiau kaip 50 jaunuolių iš visos Lietuvos: Kretingos, Klaipėdos, Šiaulių, taip pat ir Vilniaus. Bernardinuose vyko Lietuvos Pranciškoniškojo jaunimo susitikimas tema „Brolystė“.
Šeštadienio rytą šlovinimo giesmėmis susitikimą pradėjęs Pranciškoniškasis jaunimas klausėsi Bernardinų klebono br. Astijaus Kungio OFM mokymo apie brolystę. Brolis Astijus drąsino ir ragino jaunimą „iš bažnyčių eiti į pasaulį“, skelbti alternatyvą – kitokio gyvenimo galimybę, savo studijų draugams savo aplinkoje. „Ko jūs nematę bažnyčioje – Nukryžiuotojo?!“, – rodydamas į kryžių koplyčioje klausė brolis pranciškonas, – „Tokių nukryžiuotų, mirusių gyvenimų pilnos diskotekos“. Brolis Astijus kvietė jaunimą nuo maldos pakilti aktyviai veiklai ir nebijoti rizikuoti, „nes kai Dievas pradeda kalbėti, visi kiti nutyla“. „Krikščionys nėra „second-class persons“, kažkada karaliai laikė garbe tapti pasauliečiais pranciškonais“, – sakė brolis Astijus ir ragino jaunimą būti „aukščiausios rūšies“ savo sričių profesionalais. Po konferencijos jaunimas dalijosi mintimis Saulės, Mėnulio, Žemės, Vandens grupelėse. Jaunimas liudijo, kad pranciškoniškame dvasingume jiems svarbiausia yra brolystės, džiaugsmo, paprastumo, ryšio su gamta, evangelinio gyvenimo patirtis. Neseniai įsijungusieji į Pranciškoniškojo jaunimo veiklą džiaugėsi, kad brolijose jų neatstūmė, bet priėmė tokius, kokie jie yra.
Po pietų jaunimas rinkosi į senąją zakristiją, kur ruošėsi rimtiems svarstymams ir diskusijoms dėl Pranciškoniškojo jaunimo (trumpiau JauPros) vizijos Lietuvoje. Pranciškoniškojo ugdymo magistrės Danguolė Kuliavaitė (Bernardinai), Tatjana Tišina (Šiauliai), Ieva Stirbytė (Klaipėda), Agnė Pociūtė ir Virginija Mickutė (Kretinga) pristatė rengiamą nacionalinį Lietuvos Pranciškoniškojo jaunimo statutą.
Visame pasaulyje Pranciškoniškasis jaunimas yra Bažnyčios organizacija, prie Pasauliečių pranciškonų ordino besiglaudžianti Pranciškoniškos šeimos dalis. Su Europos YouFra (Franciscan Youth), arba GiFra (Gioventu Francescana), Lietuvos jaunimas draugauja jau keletą metų, dalyvauja kas dveji metai vykstančiuose Europos Pranciškoniškojo jaunimo kongresuose. Toks susitikimas vyks ir šią vasarą Italijoje. Pagal pasaulio GiFros modelį nuo 2001 m. Lietuvoje kuriamos JauPros brolijos, kurios keliauja savo pašaukimo kelionę, organizuoja ugdymo programą ir ruošiasi Pažadui. Lietuvoje Pažadą jau yra davę 27 jaunuoliai. Šį pavasarį Pažado šventė vyks net 3 brolijose (Kretingoje, Šiauliuose ir Bernardinuose), o Pažadui ruošiasi net 30 vaikinų ir merginų.
„Statutas yra mūsų veidas. Tai, kuo mes jau gyvename! Atėjo laikas tai pasakyti garsiai!“, – pristatydamos rengiamą JauPros statutą kalbėjo ugdymo magistrės. Bendru nutarimu liepos 8 d. Kretingoje numatytas statuto patvirtinimas ir nacionalinės Pranciškoniškojo jaunimo Tarybos rinkimai, kuriuose dalyvaus visi Pažadą davę jaunuoliai ir Pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinė taryba.
Brolystės patirtis išgyventa ne tik bendraujant prie stalo, bet ir maldoje: nuo triukšmingo šlovinimo iki ramaus rožinio kalbėjimo. Vakaro Mišiose br. Algirdas Malakauskis OFM (Bernardinų Pranciškoniškojo jaunimo dvasinis asistentas) visiems besiruošiantiems Pažadui suteikė ypatingą palaiminimą, o ugdymo magistrės įteikė knygeles „Brolystė“, skirtas asmeniniam kandidatų pasiruošimui.
Susitikimo organizatoriai, Bernardinų brolija, visiems pateikė malonių siurprizų: ekskursiją po Bernardinų bažnyčios požemius, o vietoj tradicinės vakaronės – Gedimino Storpirščio ir Jono Krivicko koncertą. Jaunimas labai šiltai sutiko G. Storpirščio kūrybą, o tai, jog atlikėjas dainavo ir į jaunimo klausimus atsakinėjo net dvi geras valandas, rodo, jog ryšys buvo iš ties abipusis.
Sekmadienį Pranciškoniškasis jaunimas rinkosi į šlovinimo giesmių repeticiją, subūrė jungtinę šlovinimo komandą ir paruošė liturgiją Votyvos Mišiose. Galiausiai vyko susitikimo aptarimas pas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienes seseris. Išgyvenę be galo stiprią ir džiaugsmingą brolystės patirtį, jauni žmonės iškeliavo namo, gavę palaiminimą ir misiją – liudyti prisikėlusį Kristų savo gyvenimuose.
Virginija Mickutė (Kretingos JauPros brolija)
Liudija PRANCIŠKONIŠKASIS JAUNIMAS…
Šis susitikimas buvo tikras Dievo vedimas, nes tikrai jo neplanavau pati. Neveltui Dievo sinonimas yra atsitiktinumas. Po šio susitikimo liko didžiulis brolystės dvasios įspūdis. Anksčiau neteko dalyvauti Pranciškoniško jaunimo susitikimuose, todėl visa buvo man nauja, gražu. Įkvėpianti br. Astijaus konferencija, buvimas kartu, šlovinimas. Broliai pranciškonai priminė neaprėpiamą Dievo gailestingumą, ir tai įkvėpė troškimą grįžus uoliau darbuotis ir nebijoti kažko nesugebėti, nes Viešpats yra su mumis. Kitaip neįmanoma, nes tikėjimas be darbų yra miręs. Todėl turime liudyti apie kitokį gyvenimą. Br. Astijus sakė mums visiems, kad jei Jėzus mūsų komandoje – varžybos jau laimėtos. Iš tiesų, šie žodžiai labai padrąsino, sustiprino. Kartais tikrai sunku savo kasdienėje aplinkoje pasirodyti tuo, kas iš tiesų esi, kuo gyveni, parodyti, jog Jėzus yra svarbus mano gyvenime.
Parsivežiau širdy ugnelę, troškimą dar tvirčiau kasdienybėje sakyti Jėzui „taip“. Buvo pasakytas labai gražus pavyzdys apie kalamą geležį, kuri grūdinama atvėsinant. Panašiai ir mūsų gyvenime: Dievas mus įkaitina, o aplinka atvėsina, tačiau būtent taip mes augame, grūdinamės, stiprėjame, tvirtėjame.
Rūta Neverdauskaitė (Šiaulių JauPros brolija)
Atvažiavom mes iš keturių miestų, kad suartėtume. Aš apsižvalgiau ir suvokiau, kad visi jau pažįstami, iš žygio, stovyklų, šiaip Pakūtoj „besutemaujant“ kur prie kryžių. Su kiekvienu skirtingas santykis, asmeniškas, individualus.
Ką davė susitikimas? O gi surinko šiuos individualistus, daugybę santykių ir pabandė padaryti vieną, vieningą, stiprų. Bendras tikslas, bendras motyvas, bendri pietūs, Mišios jungė, artino į vienį.
Būtent per diskusiją grupelėje daug ką suvokiau, tai ir anksčiau žinojau, bet dabar priėmiau į širdį, kas tai yra pranciškoniškas dvasingumas, kas mes tokie. Reakcija mano vidaus, aišku, buvo šiek tiek liūdinanti, nes suvokiau, kad nelabai gyvenu taip kaip Pranciškus: tarnystė, mažiausias iš mažiausių, atiduoti save iki galo…
Klausimas: „Ko trūksta mūsų jaunimui?“. Atsakymas: „Manęs, tavęs, mūsų iki galo…“
Kol nebus manęs, tavęs, mūsų, bus tuštuma. Ir visi bandymai, visi renginiai bus tik bandymas užgožti spengiančią tylą. Aukotis, norint kurti. Atiduoti, norint pilnatvės. Mylėti, norint auginti. Tiesiog būti visu čia ir dabar. Nedalinti savęs.
Egoizmas ir individualizmas – du didžiausi pranciškoniško jaunimo priešai. Šio susitikimo tema ir buvo „Brolystė“. Kaip to pasiekti, kaip mums tapti tikra brolija? (ieškoti prie žodžio „Atsakymas“)
Aišku, aš tik galiu pasakyti „pasistengsiu“. Labai džiaugiuosi už tuos, kurie apsisprendė duoti Pažadą. Drąsūs žmonės, nieko čia nepridursi. Tik tikiuosi, kad jie rimtai ir atsakingai į tai žvelgia, kad jie turi viltį, jog turi viziją, kokia ji bebūtų. Gal ta vizija ir yra viltis, tiesiog, kad mes būsim, nesvarbu kokie ir kiek mes pasieksim, kiek padarysim, gal ir nieko didingo, bet tiesiog būsim ir būvimu liudysim.
Ir tepadeda mums Dievas.
Ieva Stirbytė (Klaipėdos JauPros brolija)
Širdys, džiugesio pilnos, šlovina Dievą, kuris surinko jas drauge, kad Jam tarnautų, Jį šlovintų kasdienybėje. Šiais žodžiais galėčiau apibūdinti praėjusį savaitgalį. Susirinko žmonės, skirtingi ir degantys troškimu sekti Kristų, ieškoti Jo savo gyvenimuose. Raginantys br. Astijaus žodžiai leido susimąstyti, ką aš galiu daryti, kad mano bendruomenė būtų liudijimas žmonėms, kad jie pamatę mus, mūsų gyvenimus, galėtų šlovinti Dievą ir Jį sekti. Pasidalijimas grupelėse, kurioms buvo paruošti klausimai, manau, kiekvieną paskatino susimąstyti apie šv. Pranciškaus vietą mano gyvenime, peržvelgti, kuo jis mane žavi. Šie pradžioje šiek tiek nedrąsūs pasidalijimai pamažu atvėrė mums buvimo drauge kelionę. Tai buvo vieta ir laikas susitikti su kitu ir kitokiu nei aš, pažvelgti ir dėkoti Dievui už brolystės dovaną. Dalinimasis malda, mintimis ir kasdiene duona suartino mus ir dar labiau suvienijo mus pasiryžime sekti Tuo, kuris yra mano gyvenimo Viešpats ir Uola.
s. Danutė Ančerytė (Švč. Širdies pranciškonė misionierė)